Ką apie grybus pasakoja jų vardai: vieta, laikas, funkcijos ir panašumas į kitas realijas

LTTęsdama 10 numeryje pradėtą grybų pavadinimų motyvacijos apžvalgą, šį kartą autorė rašo apie tokius pavadinimus, kurie gali padėti suprasti, kur ir kada grybai auga, kaip jie gali būti ruošiami maistui ar naudojami kitoms žmogaus reikmėms. Grybų pavadinimus ne tik lietuvių, bet ir daugelio kitų tautų kalbose ypač dažnai lemia augimo vieta. Lietuvių kalboje grybų augimo vietai nusakyti pasidaryta žodžių net su 10 medžių pavadinimais: paąžuolinis, paberžiukas, palazdė, žilvitė, eglabaravykis ir kt. Augimo laiką atspindi ankstyvųjų grybų pavadinimai (greitygrybis, balandinukas, gegužiukas, mojavukas). Augimo laikas siejamas ir su žmonių dirbamais žemės ūkio darbais: pavyzdžiui, rugių vainikas, pinamas pabaigtuvėms, vadinamas jovaru, o rugiapjūtės pabaigoje dygstantys baravykai – jovariniais baravykais. Taip pat straipsnyje pasakojama, su kokiomis realijomis grybai lietuviams asocijuojasi pagal formos ar kitų požymių panašumą. Ypač daug grybų pavadinimų remiasi gyvūnų pavadinimais: kiškiabudė, vilkagrybis, kumelbudė, gaidelis, volungėlė, gegutės lizdas ir kt. Apibendrinant teigiama, kad lietuviams, senovėje garbinusiems medžius ir miškus, grybų pasaulis buvo ir tebėra puikiai pažįstamas.