Frazeologizmai ir posakiai tekstyne: kokie pučia vėjai?

LTEsame įpratę, kad nagrinėjant lietuvių kalbos frazeologizmus dažniausiai aiškinamasi, kaip įvairūs autoriai juos vartoja ar perkuria. Bet kalbos vartotojams turbūt ne mažiau įdomu sužinoti, kurie frazeologizmai dabartinėje kalboje populiariausi, apie kuriuos reiškinius rašant jų prisireikia. Straipsnio autorės, remdamosi „Lietuvių kalbos daiktavardinių frazių žodyno“ duomenimis, nagrinėja, kokia yra dabar mūsų kalboje vartojama frazeologija. „Lietuvių kalbos daiktavardinių frazių žodynas“, parengtas Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno pagrindu, yra ne tik žodynas, bet ir patogi duomenų bazė. Joje galima ieškoti ir konkrečių junginių, ir paskirų žodžių, ir pageidaujamų gramatinių formų. Ši duomenų bazė yra vertingas šaltinis naujesniems frazeologijos žodynams kurti ar papildyti. Apžvelgiamus junginius autorės skirsto į dvi grupes: 1) užfiksuoti „Frazeologijos žodyne“ ir aptinkami Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne, 2) tik tekstyne rasti žodžiai ir posakiai (pavyzdžiui, atėjo į pasaulį; pasitraukė iš žaidimo ir pan.). Abiejų grupių junginiai smulkiau klasifikuojami pagal reikšmę. Atkreipamas dėmesys į normos požiūriu prieštaringai vertinamus junginius, pavyzdžiui, makaronus (ant ausų) kabinti; nevynioti žodžių į vatą.