LTBeveik įpusėjus 2017-iesiems, Tautinio kostiumo metams, straipsnio autorė sumanė pasižvalgyti, kiek ir kokių žodžių aprangai nusakyti sudėta į lietuvių tarmių žodynus. Pasakojimas apie aprangos leksiką pradedamas nuo vyrų ir moterų galvos apdangalų ir papuošalų bei kaklo aprišalų pavadinimų. Straipsnyje primenami retesni, siauriau vartojami žodžiai (pavyzdžiui, zanavykų didskarė ir didskepetė, Klaipėdos krašto žlėgtis ir žlektis). Pateikiama ir stabiliųjų posakių, patarlių su galvos apdangalų pavadinimais: po kepure turėt „būti išgėrusiam“ (Šakiai); Prė kepures niekas nelimpa, prė skarelas viskas limpa, t. y. mergina visada kritiškiau vertinama, skaudžiau apkalbama negu vyras (Vidiškiai), ir kt.