Apie anglicizmų klasifikacijas prancūzų ir lietuvių kalbose: teorinė apžvalga

LTAnglicizmai prancūzų ir lietuvių kalbotyros tradicijoje yra skirstomi į grupes pagal tam tikrus požymius. Vieni žodžiai kalboje yra savi, kiti – svetimi, pasiskolinti iš kitų kalbų. Pagal tai, ar žodžiai pačių susikurti, ar perimti iš kitų, išsiskiria du pagrindiniai leksikos sluoksniai: savoji ir skolintinė leksika. Anglicizmai prancūzų ir lietuvių kalbose gali būti skirstomi įvairiais pagrindais: pagal jų atsiradimo būdą, pagal prisitaikymo, arba adaptacijos, laipsnį kalboje recipientėje, pagal jų paplitimą kalbose, pagal jų vartosenos tikslingumą, pagal jais žymimų denotatų (reiškinys, su kuriuo siejamas kuris nors kalbos vienetas, ženklas) bei designatų (kalbos vieneto semantinė pusė) pobūdį, pagal kalbos tipą ir kt. Šiuo straipsniu siekiama apžvelgti ir susisteminti atliktas prancūzų kalbininkų: E. Haugen (1950), J. Darbelnet (1963), G. Colporol (1965, 1970, 1994, 1998), M. Chansou (1984), T Cabré (1988), M. Pergnier (1989), P. Martel, H. Cajolet-Laganière ir M-F. Langlois (2001), R. Dubuc (2002), M. E. de Villeres (2003), C. Loubier (2011), L. Meney (2014), bei lietuvių kalbininkų skolintos leksikos klasifikacijas (V. Vitkauskas ir V. Rudaitienė (1998), V. Drotvinas (2002), A. Pupkis (2005), J. Šukys (2006), J. Girčienė, (2007), E. Rimkutė, J. Raižytė (2010), A. Bielinskienė, A. Kazlauskienė, E. Rimkutė, A.Tamošiūnaitė (2014), L. Vaicekauskienė (2017)) gretinamuoju aspektu. Straipsnio tikslas– apžvelgti anglicizmų klasifikacijas prancūzų ir lietuvių kalbotyros tradicijoje. Tyrimo objektas – anglicizmų klasifikacijos prancūzų ir lietuvių kalbose. Tikslui pasiekti keliami tokie uždaviniai: 1) pristatyti anglicizmų klasifikacijas prancūzų ir lietuvių kalbos sistemoje; 2) aprašyti jų dėsningumus, t. y. panašumus ir skirtumus; 3) atlikti anglicizmų klasifikacijų analizę abiejuose kalbose. Tyrimo metodas – analitinis-aprašomasis.Tyrimas parodė, kad tiek prancūzų, tiek lietuvių tyrėjai skirtingai klasifikuoja anglicizmus pagal jų analizei reikalingus kriterijus. Anglicizmų kriterijai yra dažnai panašūs. Anglicizmų kategorijos yra susikirstytos remiantis įvairiais lingvistiniais kalbos aspektais: fonetiniu, grafiniu, morfologiniu, gramatiniu, semantiniu, leksikologiniu, sintaksiniu ir kt. Pastebėtina, kad semantiniai anglicizmai yra minimi beveik visų pateiktų lingvistų klasifikacijose. Kategorijų skirstymas priklauso nuo skirtingų anglicizmo ištirtumo kriterijų: kilmės, formos, reikšmės ir diachroninio požiūrio.

ENTraditionally, Anglicisms in the French and Lithuanian linguistics are categorized according to certain characteristics. Some words are native in a language and others are borrowed from other languages. Two main types of lexicon can be distinguished considering whether the words are naturally formed in the language or borrowed, i.e. own lexicon and loanwords. Anglicisms in the French and Lithuanian languages can be categorized on the basis of various factors, e.g. origin, adaptation degree in the recipient language, propagation in the language, expediency of their use, type of denotation (a phenomenon of giving a certain meaning to a lexical unit or sign) or designation (semantic meaning of a lexical unit), type of language, etc. The present article aims at carrying out a contrastive analysis for the purpose of reviewing and systemizing the classification of loanwords established by French and Lithuanian linguists.The goal of the article is to review the traditional classification of Anglicisms in the French and Lithuanian linguistics. The object of the research is Anglicisms in the French and Lithuanian languages. The following objectives are posed for the attainment of the set goal: 1) to introduce the classification of Anglicisms in the French and Lithuanian languages; 2) to analyse their tendencies, i.e. similarities and differences; and 3) to synthesize the classification of Anglicisms in both languages. The employed research methods include data collection and analysis, the use of various French and Lithuanian studies, published scientific articles, information systems and databases.The research revealed that French and Lithuanian linguists tended to classify Anglicisms differently based on the criteria inherent to their studies. Anglicisms were categorized according to a wide range of linguistic aspects, e.g. phonetic, graphic, morphological, grammatical, semantic, lexicological, syntactic, etc. It should be noted that nearly all linguists included semantic Anglicisms into their classifications. The categorization depended on different criteria of researching Anglicisms, i.e. origin, form, meaning and diachronic viewpoint. Quite noticeably, the criteria of Anglicisms were often intersecting or similar to one another.