Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminare XVIII-XIX a. mokymui naudotos knygos
LTLietuvių kalbos seminaras Karaliaučiaus universitete įsteigtas Prūsijos karaliaus Frydricho Vilhelmo I reskriptu 1718 metais. Jo tikslas – rengti lietuviškoms Rytų Prūsijos parapijoms lietuvių kalbą mokančius kunigus ir stiprinti krikščionybę po Didžiojo maro. Apie mokymui naudotas knygas sužinome iš vadovų ataskaitų, klausytojų atsiminimų ir oficialių dokumentų, esančių Slaptajame Valstybiniame Prūsijos kultūros paveldo archyve Berlyne (GStA PK). Iš pradžių mokymui pritaikytos XVI–XVII a. Karaliaučiuje išleistos lietuviškos religinės ir filologinės knygos (J. Bretkūno „Postilė“, D. Kleino gramatika ir kt.). Nuo trečiojo XVIII a. dešimtmečio pradėtos naudoti pačių seminaro docentų ir buvusių seminaristų parengtos knygos ir vadovėliai: Kvanto Biblijos leidimai (ją rengė seminaristai P. G. Milkus, A. F. Šimelpfenigis, A. Pilgrimas), Pov. Ruigio ir G. Ostermejerio gramatikos, Pil. Ruigio žodynas ir kt.). XIX a. pr. seminaro vadovu tapęs M. L. Rėza suformavo seminaro biblioteką. Joje buvo beveik visi reikšmingiausi buvusio seminaristo K.G. Milkaus darbai (žodynas, gramatika, pamokslų knyga, didaktinės literatūros vertimai į lietuvių kalbą), pratybose pradėtos naudoti pasaulietinės knygos (K. Donelaičio kūriniai). M. L. Rėzos 1827 m. parengtame antrajame seminaro statute numatytas nuolatinis bibliotekos finansavimas. Tapus seminaro vadovu Fr. Kuršaičiui, biblioteką papildė gausūs paties vadovo filologiniai darbai. XVIII–XIX a seminaro biblioteką sudarė religinės (apie 50 proc.), filologinės (apie 25 proc), likusios – dorovinio-didaktinio pobūdžio, istorinės, ir grožinės literatūros knygos. Daugiausia knygų buvo vertimai iš vokiečių kalbos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Senosios lietuviškos knygos istorija; Lietuvių kalbos istorija; Karaliaučiaus universiteto istorija.
ENThe Lithuanian seminar at Königsberg University was initiated in 1718 on the orders of the King of Prussia, Friedrich Wilhelm I. His aim was to prepare pastors who knew Lithuanian for the Lithuanian parishes in East Prussia. Knowledge about the books used comes from published reports of teachers, memoirs of students, and official documents held in the Secret State Prussian Cultural Heritage Archives (GStA PK) in Berlin. At first the books used were Lithuanian religious and philological books published in Königsberg (J. Bretkūnas’ „Postilė“, D. Klein’s grammar, etc.). From the third decade of the XVIII c. books and manuals prepared by teachers of the seminar and former students began to be used: Quandt’s editions of the Bible (edited by seminar participants P. G. Milkus, A. F. Schimmelpfennig, A. Pilgrim), the grammars of Povilas Ruigys and G. Ostermejer, the dictionary of Pilypas Ruigys, etc.). M. L. Rėza, who became head of the seminar at the beginning of the XIX c., formed a seminar library. It contained almost all the most significant works of former seminarist K.G. Milkus. Secular books (e.g. the works of K. Donelaitis) began to be used in exercises . M. L. Rėza in arranged permanent funding for the library from 1827. On becoming head of the seminar, F. Kuršaitis endowed the library with a large number of publications of his own philological works. In the XVIII–XIX c. the seminar’s library consisted of 50% religious books, 25% philological, and the rest were of a moral–didactic nature and books on history and literature, most of them translated from German. [From the publication]
