Песни персонажей масленичного карнавала нищих, евреев, цыган: календарный фольклор Западной Литвы

LTStraipsnyje, naudojant analitinį, komparatyvistinį, tipologinį ir sisteminį metodus, nagrinėjamos Vakarų Lietuvos Užgavėnių karnavalo dainos, siekiant atskleisti jų stilistiką, ritmiką, diapazoną, santykį su kitų žanrų dainomis. Akcentuojama, kad straipsnio objektas yra Žemaitijoje užrašytos 65 Užgavėnių dainų melodijos, o palyginimui paimtos kitų regionų dainos. Pažymima, kad dėl simbolinės Užgavėnių reikšmės visi jos ceremoniniai veiksmai nukreipti į tai, kad būtų užtikrintas ateinančių metų derlius. Pastebima, kad daugelyje rinkinių esančios kalendorinės dainos dažniausiai reprezentuoja Aukštaitijos ir Dzūkijos tradicijas, o Žemaitijos regiono dainos yra papuolę ne į kalendorinių, o į didaktinių, humoristinių dainų katalogus, todėl nesusilaukė ir deramo tyrėjų dėmesio. Teigiama, kad šių dainų melodika būdinga humoristinės užstalės dainoms, o formalūs melodikos požymiai rodo palyginti vėlyvą melodijos kilmę, individualios, profesionalios kūrybos poveikį, bažnyčios įtaką. Tačiau kartu pažymima, kad pagrindiniai muzikos požymiai – mažorika, homofonika, metroritminė laisvė būdingi ir tradicinėms žemaičių dainoms. Daroma išvada, kad nors Užgavėnių dainų Žemaitijoje melodika laikytina ganėtinai vėlyva, ji dėl savo struktūrinių ypatybių lengvai adaptavosi kitų žemaičių dainų kontekste. Autorės nuomone, Užgavėnių papročių ir dainų sinkretizmas yra pagrindinis argumentas, leidžiantis laikyti elgetų, žydų, čigonų dainas kalendorinio Žemaitijos folkloro dalimi.