Lietuvos ir Suomijos išlaidų viešosioms gėrybėms lyginamoji analizė

LTViešųjų gėrybių, kaip atskiro objekto, sąvoka ekonomikoje susiformavo palyginti neseniai, ir nemažai ekonomistų vis dar nesutaria dėl galutinio jų apibrėžimo, tačiau visuotinai yra išskiriami du esminiai jų bruožai - nedalumas ir neribotumas. Straipsnyje nagrinėjamos įvairios viešųjų gėrybių koncepcijos, kaip jos yra skirstomos. Didelis dėmesys skiriamas valstybės vieštyų išlaidų viešosioms gėrybėms problematikai, kadangi rinka negali teikti viešųjų gėrybių dėl apmokestinimo galimybės nebuvimo, todėl viešųjų gėrybių teikimas visuomenei turi būti užtikrinamas valstybės. Straipsnyje analizuojamos Lietuvos viešosios išlaidos vienai svarbiausių viešųjų gėrybių - švietimui. Jos lyginamos su viena stipriausių ES valstybių - Suomija. Analizė atskleidžia Lietuvos ir Suomijos viešųjų išlaidų švietimui augimo tempų panašumus ir skirtumus, jų priežastis bei parodo prognozavimo viešųjų išlaidų švietimui ir Suomijos programų patirties analizavimo ir perėmimo poreikį. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Suomija (Finland); Viešosios gėrybės; Viešosios išlaidos; Švietimas; Education; Education, Lithuania; Finland; Public expenditure; Public goods.

ENPublic goods have two essential features - they are non-rival and nonexcludable in consumption. It means that public goods are such goods which consumers use without reducing the potential use by another user and no one can be excluded from using such goods. An example of public goods is clean air. It is impossible to limit and charge the use of clean air. As market fails to provide public goods due to the impossibility to charge it, they must be provided to everyone by the government. Sometimes it is very difficult to calculate the amount of public goods, so it is best to compute them by public expenditure. A public good - public education - was analysed in this paper. Public expenditure data was collected. Then the regression analysis and the comparison with Finland were performed. The regression analysis showed the causative links between public education and various factors. It emerged that the index of the gross domestic product (GDP) has the strongest influence to public expenditure of public education. Public expenditure on public education is explained by 97,59 % by the GDP index. The comparison showed that Lithuania differs from Finland by the fluctuations of the public expenditure's on public education growth rates. Finland's growth rates are quiet stable, they fluctuate not intensely. Lithuania's growth rates tend to fluctuate intensely. They are very dependent on the global economical situation and the country economical situation. [From the publication]