Tremties atsiminimai – unikalūs lietuvių literatūros aprašymai

LTStraipsnyje siekiama pristatyti pokario tremties ir lagerių lietuvių literatūros tekstų analizės rezultatus. Memuaristinio pobūdžio kūriniai, priklausantys Antrojo pasaulinio karo laikų tremties ir lagerių literatūrai, – tai visiškai nauja, nuolat besivystanti lietuvių literatūros dalis. Neišdilusi, gyva atmintis apie tragedijas ir tautų genocidą stalinizmo laikais skatina šio egzodo liudytojus ir dalyvius išlieti savo skausmą ir apmąstymus perkelti į popieriaus lapus. Pirmąsyk istorijoje ir kultūroje lietuvių tauta ir kitos Europos tautos patyrė neregėto masto genocidą ir deportacijas. Tremties literatūroje susiformavo skirtingos literatūrinio pateikimo formos – ne tik atsiminimai, bet ir laiškai, dienoraščiai, o jų unikalumą sudaro pirmąsyk įgautos išskirtinės aprašymo formos ir būdai, kuriuos neabejotinai lėmė sukūrimo realijos. Straipsnyje glaustai pristatoma lietuvių tremties literatūros raidos istorija, ypač pabrėžiamas jos pobūdis ir nurodoma, jog pirmą kartą literatūros istorijoje memuaristinis pasakojimas įgavo naujų literatūrinės išraiškos formų. Dera pastebėti, kad memuaristinės tremties literatūros gausa ir nuolat leidybos rinkoje pasirodantys šios tematikos leidiniai įgalina ieškoti naujų literatūrologinės analizės kelių ir kurti autorinius interpretacinius sumanymus. Atsiranda poreikis sukurti šios srities komparatyvistinių studijų pagrindus, įvertinti kitų Europos šalių literatūros kontekste, kadangi atrodo, jog tokio reiškinio kaip tremties literatūra svarba ir kompleksiškumas skatina tyrėjus imtis platesnių novatoriškų apmąstymų ir tyrimų, neapsiriboti viena tauta ar valstybe, patyrusia stalinistinį valymą ir genocidą.

ENThe article analyses the memoires of Lithuanian exile and gulags in World War II. This tragic period in the history of Lithuania, when thousands of people suffered from the pain and misery, when massive arrests and deportations to Siberia took place is still noticeable in Lithuanian prose, mainly diaries, letters, essays. Exile’s literature in its literary image, in the stories about people’s experiences condemned to exile, homelessness, death shows a lot of problems, asks many questions. A very short outline and the history of publication of exile’s books show the importance of these books in the whole literature process. Their uniqueness gives the opportunity to analyse this literary genre in a new mode. The way of describing characters, specific type of narration, way of selecting words, sometimes weakness in criticism can be characteristic for this type of exile’s literature and this is completely new problem not only connected with Lithuanian literature, but Europe-wide. New comparative studies can research and analyse this field of literature.