Algimanto Aleksandravičiaus meninis fotografinis regionas

LTŠiame straipsnyje aptariamos Algimanto Aleksandravičiaus meninės, estetinės regiono ypatybės, išryškinama fotografinė autoriaus regiono samprata. Regiono vizualinė samprata aptariama remiantis fenomenologine-hermeneutine metodologija. Tokia metodologija padeda suprasti vizualines įžvalgas, atrasti vizualinės interpretacijos aplinkybes. Autoriaus vizualinės įžvalgos susijusios su regiono vietovaizdžio, kraštovaizdžio raiška. Regiono raiška autoriui rūpi kaip traktavimo, interpretavimo sąlyga. Aptarimo pretekstas – keturi Lietuvos regionų albumai ir skirtingos vizualinės tų regionų koncepcijos. Aptariamas ketvirtasis albumas Sūduva – Terra sudorum – šviesos išpasakota. Aptarimo kontekstas – autorinė regiono samprata. Pagrindinis albumo estetinis kompozicinis akcentas yra šviesos pasakojimas. Šviesa traktuojama kaip istorinė ir estetinė metafora, prisikėlimo ir žadinimo epinė metafora. Autoriaus fotografinėje koncepcijoje regiono šviesa pasakoja, liudija, inicijuoja. Fotografuodamas Lietuvos etninius regionus, menininkas pateikia savą regiono estetinę ir kompozicinę sampratą. Meninė regiono samprata – tai žemės ir dangaus vizualinio rašto sankirta. Menininkas savaip kuria vizualinį epą rinkdamas ir žymėdamas įžymių Lietuvos vietovių, žmonių, įvykių estines aplinkybes. Istorinė regiono raiška susipina su kultūrine raiška. Estetinė ir kultūrinė raiška išgryninama per nespalvotą fotografiją. Pasirinkdamas tokią fotografiją, menininkas perkuria geografines, memorialines, sakralines erdves, paverčia jas ypatingos raiškos erdvėmis. Rasti vietovės fiziniai ženklai, įžymių žmonių portretai, istorinio paveldo atributai prabyla visai nauja vizualine kalba. Išskirtinė vizualinė kalba – tai šviesos švytėjimu, daiktų spindėjimu, debesų plitimu pagrįsta fotografinė kalba.

ENThe article discusses artistic and aesthetic particularities of the region depicted in the photographs by A. Aleksandravičius. The author’s photographic concept of the region is highlighted. On the basis of phenomenological-hermeneutical methodology the visual concept of the region is discussed. Such methodology helps to understand visual insights, to find circumstances of visual interpretation. The author’s visual insights are related to the expression of regional landscape. The author treats the expression of the region as the condition of interpretation. The four albums of Lithuanian regions, which have different visual concepts of regions, are analysed. The text for the discussion is the fourth album “Sūduva – Terra Sudorum – šviesos išpasakota”, whilst the context for the discussion is the regional concept proposed by the author. The main aesthetic-compositional emphasis of the album is the story about the light. The light here is treated as the historical-aesthetic metaphor – the epic metaphor of resurrection and excitation. The regional light in the author’s photographic concept tells, says, testifies, and initiates. While taking photos of Lithuanian ethnic regions, the author presents his own aesthetic-compositional concept of the region. The artistic concept of the region is the interface of visual pattern between earth and sky. The artist creates the visual epic in his own way by selecting and marking the aesthetic circumstances of famous Lithuanian places, people, and events. The historical expression of the region intertwines with cultural expression. The aesthetic-cultural expression is purified with black and white photography. Selecting black and white photography, the artist recreates the geographic, memorial, and sacral spaces, and renders them into the spaces of peculiar expression.The found physical signs of the place, the portraits of famous people, the attributes of historical heritage start speaking in a completely new visual language. The exceptional visual language is the photographic language based on the glow of light, glow of things, and spread of clouds.