Lietuviai Ukrainos sukilėlių armijoje (UPA)

LTStraipsnyje, remiantis archyviniais šaltiniais, liudininkų prisiminimais ir istoriografija, analizuojamas Ukrainos tyrimų kontekste naujas klausimas – lietuvių dalyvavimas UPA kariniuose vienetuose Antrojo pasaulinio karo metu. Žlugus Sovietų Sąjungai istorikų dėmesį patraukė problemų spektras, ištisus dešimtmečius buvęs už galimų tyrimų ribos. Šaltiniai buvo saugomi uždaruose archyvuose (sovietinių jėgos struktūrų: NKVD, MGB, KGB, rus. НКВД, МГБ, КГБ), kurių prieinamumas buvo ribotas. Pasikeitus politinei situacijai, Ukrainos saugumo tarnybos valstybiniame archyve saugomi fondai pasidarė atviri ir su jais buvo galima laisviau dirbti, gauti anksčiau neprieinamų dokumentų, susijusių su lietuvių dalyvavimu UPA veikloje. Svarbu pažymėti, kad tarp ukrainiečių nacionalinio išsivadavimo organizacijų ir Lietuvos (lietuvių) visada egzistavo ryšys. Todėl prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ir 1942 m. susikūrus UPA, kilo idėja vienytis su lietuviais kovoje dėl nepriklausomybės. Antrojo pasaulinio karo metu Lietuvoje buvo suformuoti policijos batalionai ir dalis jų išsiųsti į Ukrainą. Ne visi juose buvę lietuviai norėjo kovoti Vokietijos pusėje, todėl dalis jų pasirinko kitą alternatyvą – pabėgo ir prisijungė prie regione veikusių UPA karinių formuočių, turėdami tikslą vėliau grįžti į Lietuvą. Šiuo metu yra žinoma apie 13 lietuvių, prisijungusių ir kovojusių UPA gretose. Daugiausia informacijos pavyko rasti apie Vytautą Švabą ir Bolesą Ambultą, kurie pabėgo iš policijos bataliono ir prisijungė prie UPA, bet 1944 m. pateko į sovietų nelaisvę, buvo nuteisti ir ištremti į Sibirą. Į Lietuvą grįžti jiems leista tik 1956 m.Tyrime užsimenama ir apie ukrainiečių pagalbos lietuviams bei nežinomo lietuvio kario palaidojimo išsaugojimo problematiką, todėl tokio pobūdžio tyrimai atveria plačias Lietuvos ir Ukrainos istorikų bendradarbiavimo galimybes analizuojant XX a. istorijos klausimus.

ENBased on archival documents and scientific literature related to the problem of Ukrainian historiography the article analyses participants’ memoirs: the participation of Lithuanians in the activities of the Ukrainian Insurgent Army (UPA) during the Second World War. With the collapse of the USSR and the return to historical truth, the attention of historians was also deservedly attracted by the problem that for many decades was outside the research field. The materials for the topic were kept in special funds of departmental archives of punitive Soviet bodies, among which the NKVD-MGB-KGB took the main place. Today, in the archive of the Branch State Archive of the Security Service of Ukraine, you can openly work with documents and receive information about events and personalities whose information has long been inaccessible. Thus, the research of other national groups in UPA is also becoming topical. First of all, it should be noted that Lithuania has always been in the orbit of cooperation with Ukrainian nationalist organizations. Therefore, with the outbreak of the Second World War and the creation of the UPA in 1942, there were ideas of involving Lithuanians in the joint struggle. With the occupation of Lithuania by German troops, a large number of Lithuanians were mobilized in the appropriate military units and sent to the Eastern Front, that is, to the territory of Ukraine. Not wishing to fight on the side of the Germans, the Lithuanians very often fled. Of course, in the conditions of the Volyn’ forests this was made much easier. Already in the forests they fell into the UPA units and for some time fought in its ranks, waiting for a convenient moment to return to Lithuania. Today, the names of 13 Lithuanians who bravely fought in the UPA ranks are known.However, the most of the information was found about Vytautas Schwabas and Bolesus Ambultas, who managed to escape and join one of the UPA detachments. In the summer of 1944 they were captured by the NKVD, arrested, convicted and deported to Siberia. To Return to Lithuania became possible only after 1956. The article also talks about help provided to the Lithuanians from the local population and the participants in the national liberation movement, and in the village of Kupichev the grave of the deceased Lithuanian warrior is still preserved today. Therefore, such stories are common in scientific research, but also require further development.