Gilles'io Deleuze'o ir Félixo Guattari šizoanalizė: politiškumas tarp šizofrenijos ir paranojos

LTStraipsnyje analizuojamas Gilles’io Deleuze’o ir Felixo Guattari šizoanalizės projektas, susiejantis psichoanalizę ir politinę ekonomiją. Deleuze’as ir Guattari teigia, kad libidinė ekonomija veikia iš esmės pagal tuos pačius principus kaip ir politinė ekonomija: geismas ne tik sudaro psichinės realybės pagrindą, bet funkcionuoja ir kaip socialinės tikrovės organizavimo principas, kuris sukuria tai, ką vadiname socialine realybe. Deleuze’as ir Guattari apibrėžia du pagrindinius socialinių investicijų būdus, kurie atitinka du psichinio nukrypimo tipus: tai šizofrenija ir paranoja. Dėl savo prisirišimo prie apibrėžtų reikšmių kodų ir teritorijų paranojinės socialinės investicijos laikomos reakcingomis ir fašistinėmis; ir priešingai, dėl nuolatinio reikšmių kodų ir teritorijų ribų peržengimo šizofreniškos socialinės investicijos siejamos su revoliuciniais judėjimais. Straipsnyje šie du socialinių investicijų tipai analizuojami Lietuvos socialinių pokyčių kontekste. Pagrindiniai žodžiai: Deleuze, Guattari, psichoanalizė, šizoanalizė, geismas, šizofrenija, paranoja.

ENGilles Deleuze and Felix Guattari's Anti-Oedipus: Capitalism and Schizophrenia gives an inspiring analysis of the processes of desire-production. Deleuze and Guattari do not differentiate between libidinal economy and political economy: libidinal and political flows form the processes of desire, which in their turn produce what we call the real. In this sense, schizophrenia designates not a clinical state of mental illness, but the deepest tendency of capitalism. Schizophrenia is associated with the creative tendency of capitalism, its potential for change and permanent revolution. The counter-tendency of the same capitalism is seen as paranoia. Here again, paranoia means not the clinical state, but the libidinal tendency to stick to stable and fixed meanings, beliefs, and authorities. Schizophrenia and paranoia designate two poles of social libidinal investment which are analyzed in terms of deterritorializations and reterritorializations, the molecular and the molar, and the revolutionary and fascist drives in the political. In my article, the schizophrenic and paranoid poles are examined using a specific example of the Lithuanian political scene: the revolutionary drives of 1990 after twenty years of independence were quickly replaced by reactionary nationalist forces which reveal deep connections between the paranoid form of the psyche and the nation-state. Keywords: Deleuze, Guattari, psychoanalysis, schizoanalysis, desire, schizophrenia, paranoia.