Asmeninių bibliotekų likimai XX amžiaus Lietuvos politinių lūžių akivaizdoje

LTDėl XX a. Lietuvos politinių ir socialinių pokyčių, nepakitusios ir visą savo pilnatvę išsaugojusios asmeninės bibliotekos yra tik retos išimtys, nes daugelis jų buvo išgrobstytos, išvežtos į užsienį, konfiskuotos, sunaikintos ar pačių savininkų išslapstytos siekiant išvengti represijų. Pasak autorės, straipsnio tikslas yra panagrinėti, kokią įtaką fondų kaupimui turėjo asmeninių rinkinių knygos, patekusios į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo bibliotekos dėl istorinių ir politinių praėjusio amžiaus įvykių. Tai beglobiai Lietuvos dvarų savininkų rinkiniai (1919 – 1921 m.), pirmosios sovietinės ir vokiečių okupacijos laikotarpiu nacionalizuotos represuotų bei repatrijavusių asmenų bibliotekos. Taip pat autorė siekia išryškinti bibliotekos darbuotojų pastangas gelbstint nuo pražūties vertingus leidinius. Apžvelgiant po 1990 atsikūrusios Lietuvos valstybės perspektyvas, išryškinami du aspektai: pirma, bibliotekos pastangos kuo greičiau užpildyti sovietinės okupacijos metais dėl ideologinių draudimų atsiradusias milžiniškas fondų spragas; antra, lietuvių išeivijos kultūros įstaigų bei pasaulio lietuvių bendruomenės geranorišką paramą, kurios dėka per itin trumpą laiką surinktas įspūdingas lietuvių išeivijos spaudos rinkinys. Didesnę straipsnio dalį autorė skiria aptarti kai kurių knygų atsiradimo istorijas arba motyvuoti fondų susidarymą. Asmeninių bibliotekų keliai XX amžiaus istorinių ir politinių įvykių akivaizdoje yra labai įdomi ir nesenkanti tema, teikianti ypač vertingą informaciją apie jas kaupusius žmones bei jų likimus.

ENDue to political and social changes in Lithuania in the 20th century, unchanged and complete personal libraries were just rare exceptions, because most of them were plundered, taken abroad, seized, destroyed or hidden by their owners in order to avoid repression. According to the author, the article is aimed at analysing the influence of books from personal collections, which were moved to the Lithuanian National Martynas Mažvydas Library due to historical and political events of the last century, on the collection of funds. These are collections of owners of Lithuanian manors (1919-1921), first libraries of repressed and repatriated persons nationalised during the Soviet and German occupation. The author also highlights the efforts of library employees to save valuable publications. Two aspects are emphasised in the overview of prospects of the state of Lithuania restored after 1990: first, the library’s efforts to fill, as soon as possible, huge gaps in funds that emerged during the Soviet occupation due to ideological bans; second, kind support from Lithuanian emigrants’ cultural establishments and the global Lithuanian community, which helped to form an impressive collection of Lithuanian emigrants’ publications in a very short period of time. A large part of the article is dedicated to the stories of some of the books or motivation for the establishment of funds. The fate of personal libraries in the face of the 20th century historical and political evenits is a very interesting and inexhaustible topic, which provides very valuable information on their founders.