Lithuanian media: a question of change
LTPokomunistinių šalių žiniasklaidoje įvyko reikšmingi pokyčiai. Sustiprėjo žiniasklaidos vaidmuo viešajame diskurse, tačiau iškilo nauji iššūkiai, susidūrus su rinkos poreikiais. Žiniasklaida sulaukė kaltinimų dėl bulvarinių leidinių gausos, sensacijų vaikymosi ir negatyvizmo. Todėl kyla klausimai: kokia žiniasklaida formuojasi kintančiose visuomenėse? Ar ji turi perimti verslo modelį? Koks yra viešosios žiniasklaidos vaidmuo? Straipsnyje analizuojama Lietuvos žiniasklaidos raida pokomunistiniu laikotarpiu, atskleidžiami ją veikę vidiniai (lokaliniai) ir išoriniai (pasauliniai) procesai, susiję su politiniais, ekonominiais ir kultūriniais veiksniais. Pokomunistinis kaitos procesas lėmė daugialypes transformacijas. Masinė žiniasklaida pokomunistinėje visuomenėje atliko svarbų vaidmenį kaip aktyvus socializuojantis agentas. Žiniasklaida atliko svarbias politines funkcijas, tapo viešų diskusijų arena. Interneto leidiniai taip pat perima šias funkcijas, suburdami visuomenės grupes. Nepriklausomybės žmonėms sunku prisitaikyti prie spartaus žiniasklaidos augimo ir įvertinti pozityvius jos aspektus. Kita vertus, juos nuvilia padidėjęs vartotojiškumas ir neaiškūs kokybės standartai. Dabartiniai žiniasklaidos pokyčiai rodo, kad transformacijos nėra gelminės. Interneto įsigalėjimas dažnai suprantamas kaip grėsmė trapiam tradicinės žiniasklaidos verslo modeliui. Kad taptų brandesnė, žiniasklaida turi perkelti savo dėmesį iš komercinių ir politinių tikslų į visuomeninius.
