Veiksnių, darančių įtaką civilinės justicijos veiksmingumui, tyrimas: civilinio proceso kodekso pakeitimų atvejų analizė
LTTyrimo objektas – CPK pakeitimai, priimti nuo CPK įsigaliojimo iki 2017 m. gruodžio 31 d., tačiau jų ištyrimo lygmuo priklauso nuo toliau nurodytų uždavinių. Į tyrimo objektą (išskyrus tiek, kiek būtų tiriama vykdant pirmąjį uždavinį) nepatenka CPK pakeitimai, susiję su ypatingąja teisena, vykdymo procesu bei tarptautiniu ir ES civiliniu procesu. Atsižvelgiant į tai, kad ex post visapusiškas vertinimas gali būti pateiktas, jeigu tiriama teisės norma yra taikoma bent trejus metus, išvados dėl pakeitimų, įsigaliojusių po 2014 m. gruodžio 31 d., turėtų būti laikomos sąlyginėmis (t. y. bus tiriamas potencialus šių nuostatų tinkamumas daryti įtaką civilinės justicijos veiksmingumui), tačiau šie pakeitimai visiškai iš tyrimo objekto nebus eliminuoti. Siedamos su pagrindiniu tyrimo tikslu, tyrimo autorės apibrėžė šiuos tyrimo uždavinius: 1) identifikuoti civilinės justicijos veiksmingumo kriterijus atsižvelgiant į EBPO, CEPEJ, ES institucijų, Europos teismų tarybų tinklo, Konsultacinės Europos teisėjų tarybos bei kitų tarptautinių ir nacionalinių organizacijų civilinės justicijos veiksmingumo tyrimus; 2) sistemiškai išanalizuoti CPK pakeitimus, priimtus nuo CPK įsigaliojimo iki 2018 m. gegužės 1 d., nustatant jų tarpusavio sąsają, pakeitimų nuoseklumą ir kryptingumą, esminius pakeitimų tikslus ir priežastis; 3) nustatyti, kurie iš analizuotų CPK pakeitimų ir kokiu būdu turi ar potencialiai gali turėti įtaką civilinės justicijos veiksmingumui pagal identifikuotus kriterijus, ir iš jų išskirti svarbiausius, turinčius ar galinčius turėti esminį poveikį civilinės justicijos veiksmingumui; 4) ištirti keletą esminių atrinktų CPK pakeitimų (institutų) įtaką civilinės justicijos veiksmingumui pagal identifikuotus civilinės justicijos veiksmingumo kriterijus.Tyrimo autorės kelia hipotezę, kad CPK pakeitimai buvo rengiami išsamiai neįvertinus jų poveikio civilinės justicijos veiksmingumui, t. y. nesurinkus reikiamų duomenų šiam vertinimui, kaip ir nenustačius CPK pakeitimų įtakos civilinės justicijos veiksmingumui vertinimo kriterijų, rinktinų duomenų, kurie leistų įvertinti, ar įstatymo leidėjo tikslai CPK pakeitimais buvo pasiekti. Todėl atrinktų CPK pakeitimų analize pagal identifikuotus civilinės justicijos veiksmingumo vertinimo kriterijus buvo siekiama nustatyti ir duomenų sistemą, būtiną tinkamai įvertinti atrinktų CPK pakeitimų įtaką civilinės justicijos veiksmingumui. Ši analizė gali būti panaudota ir kitų CPK pakeitimų įtakos civilinės justicijos veiksmingumui vertinimui ir vertinimo duomenų identifikavimui; 5) identifikuoti tolesnes kryptis civilinės justicijos veiksmingumo vertinimui didinti. Tyrimo apimtį nulemia tyrimo tikslas ir uždaviniai, todėl tyrimą sudaro trys esminės tyrimo dalys: 1. Civilinės justicijos veiksmingumo vertinimas. Šią dalį sudaro trys skyriai: Bendroji civilinės justicijos veiksmingumo vertinimo apžvalga; Taikytinų civilinės justicijos vertinimo kriterijų identifikavimas; Lietuvos padėtis civilinės justicijos veiksmingumo vertinime. Šioje dalyje remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, Europos veiksmingo teisingumo komisijos, ES institucijų, Europos teismų tarybų tinklo, Konsultacinės Europos teisėjų tarybos bei kitų tarptautinių ir nacionalinių organizacijų patirtimi atskleidžiami civilinės justicijos veiksmingumo kriterijai ir identifikuojami optimalūs Lietuvai tinkantys civilinės justicijos veiksmingumo vertinimo kriterijai, taip pat pateikiama Lietuvos situacijos analizė civilinės justicijos veiksmingumo vertinime.2. Lietuvos CPK pakeitimų veiksmingumo analizė. Šią dalį sudaro trys skyriai: Bendroji CPK pakeitimų analizė; CPK pakeitimų, darančių įtaką civilinės justicijos veiksmingumui, identifikavimas; Esminių CPK pakeitimų, darančių įtaką civilinės justicijos veiksmingumui, analizė. Šioje dalyje pateikiami CPK pakeitimų sisteminės analizės bendrieji rezultatai, taip pat nustatyti labiausiai CPK veiksmingumą veikę pakeitimai ir atrinkus esminius civilinio proceso institutus pristatomi šių institutų įtakos civilinės justicijos veiksmingumui tyrimo rezultatai. Ištyrus CPK pakeitimus, darančius įtaką civilinės justicijos veiksmingumui, buvo išskirta 12 civilinio proceso institutų (žr. šio tyrimo 3 skyrių), iš kurių išskirti 3 giliau tirtini institutai: žyminio mokesčio, apeliacinio proceso ir viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo ypatumų institutai. Šie trys institutai buvo išskirti, be kita ko, įvertinus ir Teisingumo ministerijos, kaip atsakingos už civilinės justicijos politikos įgyvendinimą, nuomonę ir atitinkamų institutų aktualumą. 3. Išvados ir rekomendacijos. Šią dalį sudaro išvados, bendrosios rekomendacijos bei rekomendacijos, susijusios su ištirtais CPK pakeitimų institutais. Šioje dalyje pateikiami pasiūlymai dėl tolesnių krypčių civilinės justicijos veiksmingumo vertinimui atlikti [Iš pratarmės].
ENConsidering the context of the initiative to analyze the factors influencing effectiveness of civil justice the purpose of the research is to identify the influence or potential influence of the amendments to the Code of Civil Procedure of the Republic of Lithuania (hereinafter – the CCP) on the effectiveness of civil justice. For the purpose of the research the following tasks were determined: 1) to identify the criteria based on which the effectiveness of civil justice can be assessed taking into account the results of the research on effectiveness of civil justice performed by OECD, CEPEJ, ENCJ, CCJE and other international or national organizations; 2) to perform systematic analysis of the amendments to the CCP adopted after the CCP came into force, also identify and assess their inter-connection, consistency, purposefulness and exposé des motifs; 3) to identify which of the amendments and to what extent has or might have potential influence on the parameters (criteria) of the effectiveness of civil justice and to determine the most important ones; 4) to analyze and assess the influence of few carefully chosen amendments to the CCP on effectiveness of civil justice according to the parameters (criteria) of effectiveness of civil justice by taking into account the purpose and aim of the particular area of the law of civil procedure which was amended; 5) to identify future endeavors to help to improve evaluation of effectiveness of civil justice. The research paper consists of three parts. The first part is dedicated to the concept of effectiveness of civil justice itself. Based on research performed by another institutions and organizations (e. g. OECD, CEPEJ, etc.), the parameters and criteria defining effectiveness of civil justice are identified and analyzed.Further, these parameters and criteria are systemized, and the system of parameters and criteria is created (based on these criteria the effectiveness of civil justice in Lithuania should then be assessed). The second part of the research focuses on the analysis of the amendments to the CCP. As result of the thorough analysis of the amendments, 12 areas of civil procedure which are considered as the ones that might have the biggest impact on the effectiveness of civil justice, were selected and three areas (i.e. court fees, appeal and public procurement proceedings) were chosen for further analysis. The third part of the research lists conclusions and recommendations. It was determined that the assessment of effectiveness of civil justice had gradually evolved from relying exceptionally on quantitative parameters (i. e. the use of the term “efficiency”) to relying on both quantitative and qualitative parameters (i.e. the use of the term “effectiveness”) and looking for a right balance between the efficiency and quality of justice. In Europe, currently the three-fold criteria concept prevails according to which the effectiveness of civil justice is determined based on three criteria: independence, efficiency and quality. [...].
