Imperfections of financial education for an adequate comprehension of the national fiscal policy
LTViešieji finansai ir pinigų politikos samprata yra svarbi ir universali kiekvienos šalies bendruomenės ugdymo sritis. Šios socialinių mokslų kryptys daro įtaką šalies raidai ir atskirų piliečių gyvenimui, todėl daugelyje valstybių piliečių ugdymui pasitelkiamos ir viešųjų finansų suvokimo studijos kaip būdas pagrįsti pilietiškumą. Straipsnyje iškeliamos ir nagrinėjamos temos bei mokslinės problemos – viešųjų finansų valdymo, kaip svarbios pilietiškumo ugdymo studijų dalies, reikšmingumas – valstybės mokesčių našta, skolos aptarnavimo išlaidos ir reali mokestinė našta. Lyginama dviejų Baltijos šalių Latvijos ir Lietuvos skolinimosi politika nuo du tūkstančiai aštuntų iki du tūkstančiai vienuoliktų metų, tai yra šio amžiaus didžiausios krizės metų, kuomet su ypač brangioms užsienio paskolomis, buvo norima paremti tuometinę nepriklausomą Lietuvos ekonomikos ir finansų politiką, kurios, deja, jau atsisakoma du tūkstančiai aštuonioliktais metais ir grįžtama prie praktiškai identiškų Tarptautinio valiutos fondo reikalavimų, kurie buvo pateikti Latvijai. Be abejo kyla pagrįstas klausimas, kodėl nėra viešųjų finansų veiklos tęstinumo. Taip pat aptariamas studentų kariūnų finansinis ugdymas socialinių mokslų krypties programose. Dvidešimt pirmojo amžiaus pradžioje mokesčių ir viešųjų finansų tematika tampa vis labiau aktuali dėl nuolatinės pastovių įtampų visuomenėje didinant mokesčius (ir mokestinę naštą) dėl dažnų valstybinių biudžetų deficitų ir viešųjų finansų suvokimo tiesioginės naudos bendram pilietiškumo ugdymo plėtojimui. Tinkamas skolinimasis ir viešųjų pirkimų vykdymas leidžia valstybinei sistemai patenkinti savo poreikius, siekiant strateginių tikslų.Daugelio institucijų problema yra ta,kad pirkimo specialistai, vykdantys viešąjį pirkimą, susiduria su įvairiomis problemomis, trukdančiomis sklandžiai vykdyti viešojo sektoriaus viešuosius pirkimus, o dažnai tokios problemos dirbtinai sukuriamos, siekiant asmeninės naudos. Kaip teigia finansų ekspertai, korupcija „suvartoja“ apie vienuolika procentų Lietuvos bendrojo vidaus produkto, o jei šis skaičius mažai pasako, tuomet piniginė išraiška būtų daugiau nei 4 milijardai eurų. Tai yra milžiniški pinigai, net jei šis matavimas labiau pagrįstas ekspertinėmis įžvalgomis. Didžiausią dalį to, kas galėtų būti panaudota visuomeniniam gėriui, galimai pasiima veikėjai korumpuočiausiose Lietuvos institucijose – sveikatos priežiūros sistemoje, Seime, savivaldybėse. Dar galima pridėti ir Lietuvos Respublikos ministerijas – sveikatos apsaugos, žemės ūkio ir daugelį kitų. Panašu, kad tokie neskaidrūs sandoriai galimai nusėda matomai labai korumpuotose viešųjų finansų ir ūkio sektoriuose. Todėl nuolatos yra labai aktualus ir neišvengiamas viešųjų finansų skaidrumo didinant viuomenės finansinį raštingumą, skatinant kuo platesnį viešo administravimo procesų suvokimą. Tai sąlyginai galima pasiekti vis labiau didinant viešų finansų studijas įvairiuose lygiuose. Kitaip sakant, kuo anksčiau studentai, moksleiviai ir bendrai visi piliečiai gaus finansinių žinių, tuo geresnių rezultatų pasieksime. Ypatingai atskleidžiant bei netoleruojant neskaidrius viešus pirkimus, dažnai akyvaizdų interesų konfliktą ir bendrą didelies dalies piliečių nusivilimą dabartinėmis šalies realijomis.Galima dar kartą apgailestauti, kad atsakingos viešo sektoriaus institucijos, kurios beveik nuolatos vykdo permanentines reformas, bet tik ne finansinio raštingumo srityje, įtraukiant į visų lygių formaliojo ugdymo programas tokias finansinio raštingumo programas, kad sudaryti galimybes besimokantiems ir pedagogams tobulinti bei palaikyti kvalifikaciją finansinio ir mokesčių administravimo raštingumo srityje. Dabartinei valdančiai Seimo daugumai ir vyriausybei taip pat gali būti taikomi tokie pat kritiški Lietuvos parlamento ir vyriausybės “krizės laiko” vertinimai, dėl nuolatinio grįžimo prie mokestinės naštos didinimo klausimų ir naujų mokesčių įvedinėjimu. Tie mokesčiai buvo įvesti Latvijoje krizės metais, ir todėl TVF skolino latviams kelis kartus mažesnėmis palūkanomis. Taip per aštuonerius metus Lietuva sumokėjo tris milijardus ir du šimtus milijonų eurų daugiau palūkanų, sąlyginai sakant „už teisę netaikyti“ visuotinio turto mokesčio ir visuotino automobilio mokesčio kaip beje ir kitų mokesčių, kuriuos Tarptautinis valiutos fondas, Pasaulio bankas, Europos Komisija bei panašios institucijos nuolat siūlo Lietuvai. Panašu, kad dabar, tai yra du tūkstančiai aštuonioliktais metais, ir Lietuvoje bus įvesti tokie nauji mokesčiai, kurie buvo pritaikyti Latvijoje, nors Lietuvos skolinimasis buvo daug brangesnis, kaip jau minėta, būtent dėl tuometinio noro išlaikyti nepriklausomą šalies finansų politiką, ir todėl palūkanoms yra sumokama šimtais milijonų eurų daugiau nei mokėjo ir moka Latvija. Tai be abejo susiję ir su daugumos viešųjų tarnautojų šalies finansinės politikos suvokimu ir jos tęstinumo užtikrinimu.
ENEducating on the revenue enhancement system in state-supported finance is likely an essential issue for the country’s development. This content changes public sector and the sustainability of citizens’ lives; therefore, a significant focus on the broad improvement of finance studies is essential. Furthermore, the activity could be organized in connection with the applicable higher education programs. On the other hand, financial management education is treated differently in different countries. It is becoming increasingly important that such a discussion does not directly benefit common development of financial education in recent years. One of the possible ways to deal with personal finances in different economic conditions could be changing students’ attitude to finance knowledge at universities. Young people could be supported by financial education programs that are clearly incorporated into their undergraduate or postgraduate courses. The correct management of these programs helps to improve students and cadets learning experience and the economic wellbeing. Moreover, the learning based on public administration and public finance probably educates patriots of the country and people intolerant to non-transparent activities of public servants. Eventually, the best way to determine the country’s consolidated tax paid by natural and legal persons could be the tax burden rate. Likewise, the financial data supplied to the main European statistics authority by national statistical institutions sometimes can be slightly incorrect. Therefore, even more important issue could be an ordinary citizen living only from the income related to labour relations (or corresponding relations of income) and having an obviously higher tax burden. Another crucial task of the paper is to reveal how taxation, public debt and spending and fiscal policy are perceived by the citizens.In addition, it also tries to respond to questioning about the financial and economic importance on financial education. Furthermore, the theoretical task of the paper is to show the size of the government debt, its service and expenditure in Lithuania and Latvia during the last crisis in 2008. Therefore, it is possible to consider the increase of direct taxes burden by almost twice comparing to the formally announced country’s tax burden. However, additional tax burden includes hidden taxes related to the aggregated spending of an individuals’ income. In an average case, the tax burden for an ordinary employee could come near to two-thirds of the gross yearly income. Then, the overpaid debt services can be very sensitive given to the assumption that an ordinary worker has an approximately adequate level of financial and economic education. The perception of tax burden can encourage each citizen of the country to be responsible for all public servant activities and budget planning processes. Public revenue enhancement is often difficult due to the use of the same concept of taxes as fixed costs for public sector when a person directly receives nothing but additional payments for the majority of public sector services. Therefore, the confusion of terms is fairly constant, which once again shows the need for public finances literacy in all areas of study programs for students or cadets. An authorized Lithuania’s tax burden has comprised less than thirty percent of the country’s nominal gross domestic product in recent years. Nevertheless, political leaders and socalled experts suggest the necessity for increasing Lithuania’s accumulated tax burden. However, there may be a fundamental mistake that social insurance and compulsory health insurance contributions to the funds are not calculated into private individuals and legal entities tax burden.Fortunately, the last year’s budget considered social payments as part of tax revenues. Unfortunately, there are diminutive amount of signs in the continuity of Lithuania’s fiscal policy in the 21st century.
