LTRecenzuojama knyga: Jūratė Kiaupienė, Ingė Lukšaitė. Lietuvos istorija 5. Veržli Naujųjų laikų pradžia. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė 1529–1588 metais. Vilnius: Baltos lankos, 2013. 2003 m. Lietuvos istorijos institutas kartu su Vilniaus universiteto istorikais inicijavo projektą, numatantį visos Lietuvos istorijos išdėstymą nuo pradžios iki dabarties 12-oje tomų. Panašių bandymų būta ir anksčiau (sovietmečiu, emigracijoje, XX a. pabaigoje), tačiau dabartinis projektas savo apimtimi, tikslais, programa yra ypatingas. Jei ankstesniuose veikaluose norėta duoti Lietuvos istorijos apžvalgą fokusuojant dėmesį į istorinius įvykius, tai aptariamame Lietuvos istorijos tome autorės siekė atskleisti Lietuvos raidą kaip ypatingą sociokultūrinį fenomeną, rašyti procesų, o ne įvykių istoriją. 5-ojo tomo chronologiniais rėmais pasirinkti Lietuvos I Statuto ir III Statuto išleidimo datos. Pagal tai išskirtas 1529–1588 m. laikotarpis. Recenzijoje aptariami visi knygos dalies skyriai, pažymint jų stipriąsias ir silpnąsias puses. Pabaigoje apibendinant rašoma, kad šis tomas, kaip ir visa knygų serija, parodo LDK kaip neatskiriamą europinių geopolitinių ir sociokultūrinių procesų dalį. Nors tai yra ankstesnių tyrimų sintezė, tačiau atskirose vietose randasi naujų požiūrių į istorinius fenomenus ir procesus. Kai kuriose vietose autorės nukrypsta nuo numatytos koncepcijos, matosi tam tikrų nesutapimų turinio ir teksto struktūroje. Kai kuriuose skyriuose diskutuojama su kitų mokslininkų tyrimų rezultatais, kituose vyrauja monologo stilius, orientuojantis į apibendrintą objektyvumą.