After the destruction of Vilna: Abraham Sutzkever’s poetry, testimony and cultural rescue work, 1944-46

LTStraipsnyje aptariami Vilniuje gyvenusio ir jidiš kalba rašiusio žydų autoriaus Abraomo Suckeverio 1944–1946 m. laikotarpio (po Vilniaus sugriovimo) poezija, atsiminimai, liudijimai ir kita kultūrinė veikla. Savo eilėraštį “Vi azoy?” („Kaip?“) A. Suckeveris parašė dar kalėdamas Vilniaus gete 1943 m. vasario 14 d. Iš geto pabėgęs rašytojas stengėsi gelbėti kultūros vertybes, formuoti savipagalbos organizacijas ir kurti socialinę infrastruktūrą išgyvenusiems žydams. Rinko ir registravo liudininkų pasakojimus. 1944 m. parašė atsiminimus „Iš Vilniaus geto“, juose užfiksuota informacija tapo pagrindu karo nusikaltėlių baudžiamajam persekiojimui. 1945 m. išleido eilėraščių rinkinį „Tvirtovė“. Po karo drauge su rašytoju Šmerke Kačerginskiu rinko išlikusią JIVO (Jidiš mokslinis institutas) medžiagą, sovietinėje Lietuvoje įsteigė žydų muziejų, kuriame buvo kaupiamos karo metu išlikusios kultūros vertybės. A. Suckeveris 1946 m. dalyvavo ir liudijo Niurnbergo procese. 1947 m. pasitraukė į Izraelį. Geto patirtis A. Suckeverį skatino manyti, kad tik žydų valstybė gali suteikti reikiamą apsaugą išlikusiems Rytų Europos žydų likučiams. Straipsnyje skelbiamos ir komentuojamos A. Suckeveris kūrybos ištraukos, taip pat rašytojo atsiminimų fragmentai.