Struktūrinių reformų sąlygotos ekonominės veiklos atsparumas ekonominiams šokams

LTDisertacija apima trilypį sampratų suvokimą bei sąsajas tarp struktūrinių reformų, ekonominės veiklos ir jos atsparumo šokams. Šiame kontekste struktūrinės reformos yra suvokiamos, kaip pagrindinis valstybės įrankis, kuriuo siekiama gerinti ekonominės sistemos veikimą, jų įgyvendinimas valstybės valdyme ne tik padaro jas ekonominėmis priemonėmis, bet ir leidžia pastarąsias suvokti, kaip politines priemones. Ekonominė veikla suvokiama, kaip šalies ūkio raidos matas, apibūdinamas įvairiomis ekonominėmis charakteristikomis (investicijomis, lūkesčiais, produktyvumu, augimu ir kt.). Ekonominis atsparumas, kaip gebėjimas patyrus šoką išlaikyti ekonominės veiklos augimą, gali būti vertinamas pagal skirtingas prielaidas. Pagrindinis disertacijos tikslas yra apjungiant šias sampratas sukurti modelį, pagal kurį būtų galima įvertinti Europos Sąjungos šalių struktūrinių reformų sąlygojamą poveikį ekonominei veiklai ir jos atsparumui šokams. Šios metodologijos panaudojimas leidžia įvertinti struktūrinių reformų veiksmingumą bei jų daromą neigiamą ir teigiamą poveikį šalies ekonomikai ir atsparumui šokams. Ši metodologija leidžia atlikti pagrįsta duomenų palyginimą tarp valstybių. Dažniausiai tai padaryti moksliniuose tyrimuose yra sudėtinga dėl įvairių struktūrinių reformų rodiklių įvairovės ir jų metodikos pokyčių ne tik skirtingų šalių atžvilgiu, bet ir skirtingais laikotarpiais. Svarbu paminėti, kad disertacijoje sukurtas struktūrinių reformų poveikio ekonominei veiklai ir atsparumui šokams vertinimo modelis yra tinkama poveikio vertinimo, ekonominės analizės bei strateginio planavimo priemonė. Reikšminiai žodžiai: struktūrinės reformos, ekonominė veikla, atsparumas, ekonominiai šokai, sisteminė rizika.

ENThe dissertation covers the threefold understanding and interconnectedness of the concepts in the context of structural reforms, economic activity and its resilience to shocks. In this context, structural reforms are conceived as a key tool of the state to improve the functioning of the economic system; their implementation in state governance not only makes them economic instruments but also allows them to be conceived as political instruments. Economic activity measures a country's economic development, defined by various economic characteristics (investment, expectations, productivity, growth, etc.). Economic resilience is the ability to sustain growth in economic activity in the face of a shock and can be measured under different assumptions. The main objective of the thesis is to combine these concepts to develop a model that can assess the impact of structural reforms on economic activity and its resilience to shocks in the case of European Union countries. The use of this methodology allows the assessment of the effectiveness of structural reforms and their negative and positive effects on the economy and its resilience to shocks. This methodology allows for a reasonable cross-country comparison, which is often difficult in research due to the variety of structural reform indicators and changes in their methodologies, which makes it difficult to make comparisons not only across countries but also across different periods. It is important to note that the model developed in this thesis for assessing the impact of structural reforms on economic performance and resilience to shocks is an appropriate tool for impact assessment, economic analysis and strategic planning. Keywords: structural reforms, economic activity, resilience, economic shocks, systemic risk.