Muziejų bibliografija dokumentinės komunikacijos sistemoje

LTDokumentinės komunikacijos sistemos samprata sudaro mokslininkams teorinį pagrindą kalbėti apie jos institucijose funkcionuojančias bibliografijos rūšis (bibliotekų, leidybos, knygų prekybos, archyvų, muziejų ir kt.). Muziejų bibliografijos specialių tyrimų nėra, tačiau jie galimi ir būtini stiprėjant atminties institucijų veiklos integracijos tendencijoms. Straipsnio tikslas – remiantis dokumentografiniu požiūriu į bibliografiją atskleisti muziejų bibliografijos sampratą, vaidmenį dokumentinės komunikacijos sistemoje. Muziejų bibliografija apibrėžiama kaip bibliografijos rūšis, turinti tenkinti muziejų veiklos vidinius bibliografinės informacijos poreikius. Tiriant sąvokų „dokumentas“ ir „muziejinis daiktas“ sampratą muzeologijoje, „bibliografavimo objekto“ ir „dokumento“ sampratą bibliografijos moksle, prieita prie išvados: bibliografine informacija muziejuose laikytina antrinė dokumentinė informacija apie objektus, fiksuojančius rašto, vaizdo ir garso formos informaciją. Visai muziejų antrinei dokumentinei informacijai apibendrinti geriausiai tinka dokumentografijos terminas. Siaurąja prasme dokumentografija sutampa su muziejuose funkcionuojančia bibliografine informacija (bibliografija). Kuriant bibliografinę ir visą dokumentografinę informaciją kaip tarpininkę tarp dokumentų ir vartotojų, vyksta muziejinių objektų ar daiktų (dokumentų) pažinimas: tyrimas, aprašymas, įvertinimas, gaunamos muziejų darbui būtinos žinios apie dokumentus. Tad muziejų bibliografija – pažintinė ir informacinė muziejų infrastruktūra, garantuojanti jų bibliografinės informacijos rengimą, saugojimą, teikimą bei vartojimą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Muziejai; Dokumentai; Dokumentografija; Komunikacija; Museums; Bibliography; Documents; Documentography; Communication.

ENThe concept of the system of documentary communication made it possible to speak theoretically about functioning types of bibliography there (library, publishing house, book trading museum bibliography). But there are no special museum bibliography investigations to date. They are necessary with the tendencies of the integration of the activity of memory institutions gaining more power. The aim of the article is to reveal the main theoretical aspects of museum bibliography, its conceptions and role in the system of documentary communication through the documentographic approach. Museum bibliography is defined as a kind of bibliography that should answer internal needs of bibliographical information in museums. Analysing the notion “document” and “museum object” in museology as well as “object of bibliography” and “document” in the science of bibliography, the author comes to the conclusion that in museums bibliographical information should only be secondary information, which is connected with social objects for special fixing of written, audio and visual forms of information. The term “documentography” best suits to define secondary information in museums. Documentography in a narrow sense coincides with the bibliographical information. While compiling bibliographical (and documentographic) information, museum objects (documents) are cognized (they are investigated, described, evaluated, etc.). Museum bibliography is the cognitive and informational museum infrastructure that guarantees the preparation, storage, rendering and application of bibliographical information in them.