Аддзелы Радзівілаў у каронным войску ў часы панавання Міхала Карыбута-Вішнявецкага і Яна ІІІ Сабескага (1669-1696 гг.)

LTMagnatų Radvilų veiklos lauku buvo, visų pirma, LDK teritorija. Vis dėlto dalies jų valdų būta ir Lenkijos Karūnos žemėse. Su jomis tiesioginiai ryšiai tuo neapsiribojo. XVII a. antroje pusėje Karūnos kariuomenėje veikė vėliavos ir pulkai, kurių patronais buvo Radvilų giminės atstovai. Šiame straipsnyje tyrimo objektas yra būtent tie Radvilų daliniai, kurie buvo Karūnos registre valdant „karaliams žemiečiams“ Mykolui Kaributui Vyšnioveckiui ir Jonui III Sobieskiui. Minėti Radvilų patronato daliniai atsirado XVII a. viduryje ir buvo iš pradžių susiję su Boguslavo Radvilos, LDK didžiojo žirgininko, veikla, nors Radvilų ryšių su Karūnos kariuomene būta ir anksčiau. Boguslavas Radvila nuo 1649 m. buvo gvardijos generolu ir vadovavo nemažai Karūnos kariuomenės daliai, t. y. ne tik Radvilų patronato daliniams. Pastarieji buvo patronuojami trijų Radvilų: Mykolo Kazimiero, vėliau jo sūnaus Karolio Stanislovo, o taip pat Klecko kunigaikščio Stanislovo Kazimiero. Bendrame kariuomenės potenciale šie daliniai nebuvo labai skaitlingi, tačiau jų turėjimas Radviloms turėjo prestižinę reikšmę. Vis dėlto reikėtų papildomų tyrimų aiškinantis kodėl šie LDK magnatai ir aukštus postus užėmę valstybininkai laikė savo karinius dalinius Karūnos kariuomenėje. Straipsnyje atskleidžiant Radvilų ryšius su Karūnos kariuomene be jau publikuotų šaltinių panaudota nemažai neskelbtų dokumentų iš Lenkijos ir Ukrainos archyvų, Varšuvos, Vroclavo ir Krokuvos bibliotekų rankraščių skyrių.