LTRecenzijoje aptariama Beatos Kalebos studija apie lenkų literatūros recepciją lietuvių tautinio atgimimo aplinkoje. Pažymima, kad pamatai šiai studijai padėti, kai jos autorė apgynė daktaro disertaciją „Lenkų literatūros recepcija lietuvių tautinio atgimimo raštijoje“. Teigiama, kad knygos tyrimų objektas – lietuvių tautinio atgimimo laikotarpio raštija, literatūrinė kūryba arba beletristika, kuri aprėpia laikotarpį nuo „Auszros“ iki 1905 m. ryšio ir santykio su lenkų literatūra aspektu. Pastebima, kad tyrimas stambesniu masteliu apima ir laikotarpį nuo1905 m. iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos, o atskirais epizodais nusitęsia ir į XX a. tarpukario metus. Konstatuojama, kad autorė suformuluotai problemai spręsti pasirinko kultūrologijos prieigą, derindama ją su tradicinės istoriografijos įžvalgomis. Pastebima, kad knygą sudaro įvadas, dešimt skyrių, pabaigos žodis, bibliografija, pavardžių indeksas. Recenzentas ypač vertinga laiko autorės sudarytą tyrinėjamo laikotarpio lenkų literatūros vertimų į lietuvių kalbą, lenkų kalba parašytų kūrinių perdirbimų lietuvių raštijoje bibliografiją. Aptariami knygos skyriai, skirti lietuvių tautinio atgimimo sąvokai, procesui, skirtam lietuvių tautinei tapatybei, su „Auszros“ mėnraščiu siejamų literatų biografijoms ir kūriniams ryšio su lenkų literatūra ir kultūra aspektu, pozityvistinei „Varpo“ beletristikai. Apibendrinant teigiama, kad B. Kalębos knyga yra vertingas indėlis ne tik į lenkų, bet ir į lietuvių literatūros bei kultūros tyrinėjimų erdvę, rodanti aukštą autorės mokslinių tyrinėjimų mokyklos lygį ir nepriekaištingą jos etinę laikyseną.