Wojna daleka a bliska: problem wpływu wojen pierwszej połowy XVII wieku na społeczeństwo

LTNagrinėjamas klausimas kaip karai veikė visuomenę XVII amžiuje. Parodomi daugiausiai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje vykę atvejai, daug medžiagos panaudojant iš Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skyriaus Vilniuje, o taip pat Pagrindinio senųjų aktų archyvo Varšuvoje. Piešiamas niūrus vaizdas, nes karai labai alindavo ir skurdindavo gyventojus, kurie dažnai turėjo kentėti ne tiek nuo svetimos, kiek nuo savos kariuomenės. Laiku negaudami atlyginimų arba gaudami jų nepakankamai, blogai aprūpinami maistu kareiviai girtuokliaudavo, plėšikaudavo ir darydavo kitus nusikaltimus. Ypač dėl to kentėdavo kaimo gyventojai, nes girtuokliaujantys kareiviai net ir trobesius neretai padegdavo. Pateikiami konkretūs kareivių niokojimo pavyzdžiai. Antai, „Zaporožės kazokai, surinkti 1612 m. žygiui į Maskvą, to plano atsisakius išėjo į „Baltąją Rusią“ ir ten ją nuteriojo“. Turint omenyje tų kazokų skaičių (12–14 tūkstančių) nuostolių mastai turėjo būti nemaži. Kazokų nusikaltimai ir plėšikavimai buvo tokie žymūs, kad ilgai jų nesiryžta vėl kviesti į šiaurinį karinių veiksmų teatrą. Tik 1622 m. laiko etmonas Kristupas Radvila sutiko, kad atvyktų 1000 zaporožiečių, bet greitai pakeitė sprendimą, nes jie vien ten, kur pereidavo, darė daugiau žalos nei naudos. Ypatingai sunkioje situacijoje buvo Baltarusijos šiaurinių žemių gyventojai, nes jie turėjo bijoti tiek švedų puolimo iš Livonijos, tiek Maskvos puolimo iš Rytų. Atkreipiamas dėmesys, kad pats karas negatyviai veikė žmogų, tarnaujantį kariuomenėje. Tai visuotinis reiškinys, pastebimas ir kitose šalyse.