Patvirtinta mokesčių ir pensijų reforma: pagrindiniai pakeitimai ir jų makroekonominio poveikio vertinimas vidutiniu laikotarpiu

LTŠiame straipsnyje yra apibendrinami 2018 m. birželio 28 d. priimti mokesčių, socialinio draudimo ir pensijų kaupimo sistemos pakeitimai ir pateikiamas jų poveikio pagrindiniams makroekonominiams rodikliams bei valdžios sektoriaus finansų padėčiai vertinimas vidutiniu laikotarpiu. Pastarajai įvertinti svarbus ir formuojamas 2019 m. nacionalinio biudžeto (NB) projektas, įtraukiantis ne tik minėtus pakeitimus, bet ir kitus biudžeto pajamų ir išlaidų pokyčius. Todėl straipsnyje pateikiamas ir 2019 m. NB projekto apibendrintas vertinimas, atsižvelgiant į poveikį kainų raidai bei fiskalinės politikos krypčiai. Iš įvairių makroekonominių rodiklių matyti, kad Lietuvos ekonominis aktyvumas šiuo metu viršija potencialųjį lygį, o padidėjęs gamybos atotrūkis sudaro sąlygas formuotis disbalansams. Pastarieji šiuo metu labiausiai pastebimi darbo rinkoje ir turi įtakos sparčiam darbo užmokesčio kilimui, gerokai viršijančiam darbo našumo plėtrą. Tikėtina, kad darbo rinkos disbalansai artimiausiu metu neišnyks, todėl produkcijos atotrūkis nuo potencialo bus reikšmingai teigiamas. Tokioje ekonomikos ciklo fazėje paprastai rekomenduotina papildomai ekonomikos augimo fiskalinės politikos priemonėmis neskatinti, t. y. vengti prociklinės fiskalinės politikos vykdymo. 2018 m. birželio 28 d. patvirtinti mokesčių ir pensijų sistemos pakeitimai laikytini prociklinės fiskalinės politikos išraiška. Pakeitimai blogins vidutinio laikotarpio valdžios sektoriaus balansą 0,4–0,6 proc. BVP ir turės poveikį Lietuvos ekonomikai: 2019–2021 m. realusis BVP augs 0,6 proc. p. sparčiau, o infliacija bus 0,5 proc. p. didesnė, palyginti su scenarijumi, jeigu šie pakeitimai nebūtų daromi.