LTXVII a. pradžioje į LDK teritoriją masiškai ėmė plūsti Rusijos valstybės monetos. Tai buvo susiję su samdytų kareivių būriais, kurie dalyvavo Rusijos sumaišties įvykiuose XVII a. pradžioje ir gavo atlyginimą rusiškais pinigais – „kapeiki“ ir „dengi“ (0,5 kapeikos) monetomis. Traukdami per LDK teritoriją po to jie leido čia tuos pinigus, kurių dalis vėliau „nusėdo“ į randamus lobius. Klausimas kokį vaidmenį turėjo šie pinigai LDK ūkiniuose santykiuose lieka nepakankamai išaiškintas. Straipsnio autorius detaliau nagrinėja dabartinės Baltarusijos teritorijoje randamus lobius su XVII a. pirmosios pusės rusiškomis monetomis, panaudodamas numizmatinę medžiagą sumaišties laikotarpio Rusijoje iliustravimui, parodydamas kaip tų įvykių pasekmės atsispindėjo randamuose lobiuose. Straipsnio parašymo metu tokių monetų depozitų Baltarusijos teritorijoje buvo žinoma 35 užfiksuoti, šie duomenys yra pateikti autoriaus sudarytoje lentelėje „Baltarusijos lobiai 1605–1654 m. su rusiškomis monetomis“. Pagal lobių su tuometinėmis rusiškomis monetomis radimvietes išskiriamos 3 pagrindinės monetų patekimo kryptys: 1) per centrinę Baltarusiją (į pietus nuo prekybinio kelio Maskva – Smolenskas – Minskas ir toliau palei Nemuną); 2) prekybiniu keliu palei Vakarų Dviną (Smolenskas – Vitebskas – Polockas – į Lietuvą); 3) Žemyn palei Dnieprą (Seversko žemė ir Brianščina – baltarusiška Šiaurės Padnieprė – ir toliau į Ukrainą). Ši nustatyta topografija reikalauja paaiškinimų bei interpretacijų, kas ir daroma šiame straipsnyje, kurio pabaigoje pateikiami rastųjų rusiškų monetų iliustraciniai pavyzdžiai.