Kolektyvinė sutartis Lietuvoje: praeitis, dabartis, perspektyvos

ENKolektyvinę sutartį reglamentuojančios teisės normos sudaro specifinį sui generis darbo teisės institutą, turintį specifinius tikslus ir plačią socialinio poveikio sritį. Pripažįstama, kad kolektyvinės sutartys nėra vien pagalbinės priemonės teisės apibrėžtoms darbo sąlygoms papildyti, o yra svarbios taikant teisės principus konkrečiai ekonominei padėčiai ir specifinėms įvairių sektorių aplinkybėms. Į kolektyvinių sutarčių teisinio reguliavimo sritį įtraukiama vis naujų klausimų (restruktūrizavimas, konkurencingumas, galimybė mokytis ir pan.) ir jie taikomi naujoms darbuotojų kategorijoms (laikinai per agentūras įdarbintiems darbuotojams ir pan.). [...] Straipsnio tikslas – retrospektyviai atskleisti kolektyvinės sutarties kaip darbo teisės šaltinio vaidmenį reguliuojant visuomeninius darbo santykius Lietuvoje, įvertinti galiojantį kolektyvinių sutarčių teisinį reguliavimą bei pasiūlyti, kaip atsižvelgiant į nūdienos iššūkius stiprinti kolektyvinės sutarties institutą. Šiam tikslui pasiekti taikomi istorinis, loginės analizės, sisteminės analizės, lingvistinis, teleologinis, lyginamasis, analitinis-kritinis, empirinis ir kiti mokslinio pažinimo metodai. Straipsnyje keliami klausimai Lietuvos darbo teisės doktrinoje kompleksiškai tyrinėti mažai, nors atskiri jų aspektai buvo tiriami. [p. 287-288].

• Darbo santykių reguliavimas kolektyvinėmis sutartimis. Vilnius : Registrų centras, 2009. 306 p.
• Įmonės kolektyvinės sutarties, kaip darbo teisės šaltinio, reikšmė Lietuvos darbo teisei, vietinio teisinio reguliavimo įmonėse raida ir perspektyvos. Jurisprudencija 2003, 40 (32), 25-32.