Attitude of Belarus' population to the Russian army in the 17th century

LTStraipsnyje aptariamas baltarusių požiūris į Rusijos kariuomenę XVII a. vidurio karų metu. Požiūris į Rusijos caro valdymą ir kariuomenę nebuvo homogeniškas, jis priklausė nuo daugybės faktorių. Pavyzdžiui, promaskvietišką poziciją XVII a. vidurio karo metu gana ryškiai demonstravo Mogiliovo gyventojai. Rusijos kariuomenė buvo plačiai pasklidusi po Baltarusijos teritoriją, tai buvo svarbus faktorius, formavęs gyventojų požiūrį. Okupuotose teritorijose susidorojimai ir ėmimas į nelaisvę buvo įprastas reiškinys iki pat 1655 m. rudens. Siekdami išgyventi karo metu, baltarusiai buvo priversti laviruoti, požiūris į Rusiją keitėsi ir ne vieną kartą. Tą ypač gerai iliustruoja Radviloms priklausiusio Kopysės miesto atvejis. 1654–1660 m. laikotarpiu net keletą kartų keitėsi miesto pozicija rusų atžvilgiu. Gyventojai situaciją vertino blaiviai: pasipriešinimo dvasią nustelbdavo racionalus kapituliacijos sprendimas. Dauguma Baltarusijos gyventojų karo metu laikėsi panašios taktikos, kaip ir Kopysės miestas. Karo veiksmų pradžioje baltarusių reiškiamas palaikymas Maskvai buvo susijęs ne su „etnine giminyste“ ar bendra religija, kaip skelbė sovietinė istoriografija, o su faktinės padėties vertinimu. Nelygiavertės jėgos ir prarasta viltis sulaukti pagalbos vertė ieškoti kitų išgyvenimo strategijų. Pragmatiškas požiūris į konkrečią situaciją apibrėžė lojalumo demonstravimą carui ir laisvanorišką pavaldumą naujam suverenui. Net patys žemiausi baltarusių socialiniai sluoksniai Rusijos karines pajėgas traktavo ne kaip gynėjus, o kaip keistą ir priešišką jėgą.