LTTenka pastebėti, kad Lietuvos Respublikos, Vilniaus ir Klaipėdos krašto tarpukario transporto istorijai nėra skiriama pakankamai dėmesio, trūksta tyrimų ir išleistų mokslinių darbų. Tarpukario spaudoje motocildizmo istorija nebuvo plačiau nagrinėta, o jos vystymasis liovėsi okupavus ir aneksavus šalį. Šalies okupacijų laikotarpiu viską, kas susiję su laisvos valstybės ir jos visuomenės funkcionavimu, stengiamasi nutylėti arba bent jau viešai nenagrinėti. Žinoma, atskirų straipsnių vienu ar kitu aspektu aptariančių motociklų naudojimą valstybės įstaigose, pritaikymą, ypač kariuomenės tikslams, XX a. pirmosios pusės lietuviškoje ir užsienio, ypač kaimyninių šalių, spaudoje galima rasti, tačiau apibendrinančios informacijos apie visą laikotarpį nebuvo. Sovietinės Lietuvos istorikai, suprantama, apie tarpukario asmenų motociklus, kaip ir kariuomenės motociklus ar bendrąją jų istoriją, nerašė. Žinoma, Lietuvos kariuomenės motociklų istorija dėl sovietinės santvarkos normų buvo tabu, o asmeninio transporto, kaip privatinės nuosavybės formos, tema buvo nenagrinėjama, nes ji buvo tiesiog nereikalinga, kitaip tariant - neparanki. Šiuo metu apie tarpukario automobilių transportą išleisti R. Žičkaus Vilniaus viešasis transportas iki 1941 metų bei šio darbo autoriaus Lietuvos kariuomenės technika 191S-1940, iš dalies akademinio pobūdžio - J. Žuko Lietuvos istorijos studijos, 2009 m., Nr. 24, istorijos tyrimo darbai. Motociklizmo istorija išsamiu nagrinėjamų tyrimų, temų ar leidinių kiekiu (be R. Bružo Biker story) pasigirti negali. Ši tema, matyt, dėl specifikos, valstybės istorijos tyrimo ir akademinėse mokymo institucijose apeinama.Darbui pasirinkta Lietuvos motociklų istorija nepriklausomos valstybės egzistavimo laikotarpiu, tačiau nesilaikant griežtų jos 22 metų buvimo pasaulyje ribų ar teritorinių pasikeitimų. Leidinio tikslas - pristatyti civilinių motociklininkų judėjimo ir jų veiklos pradžią, civilinių ir karinių motociklų vairuotojų rengimo, mokymo sistemą, motociklų registravimo ir numerio ženklo išdavimo principus bei jų pokyčius. Darbe kalbama ir apie tų laikų eismo organizavimą bei saugumą keliuose tiek Didžiojoje Lietuvoje, tiek Klaipėdoje ir Klaipėdos krašte. Kartu apžvelgiama, kaip buvo naudojami motociklai daugiausia motociklų turėjusioje valstybės struktūroje - Lietuvos kariuomenėje, pateikiama diskusija, vykusi spaudoje dėl platesnio motociklų naudojimo kitoje institucijoje - policijoje. Viena tema, susijusi su motociklais Lietuvos šaulių organizacijoje, nebus nagrinėjama, nes, pasak autoriaus, tam reikėtų atlikti atskirų išsamų tyrimą ir parengti publikaciją. Žinoma, darbe aprėpti visų su motociklais susijusių temų ar patenkinti visų skaitytojų norų nepavyks, nes kai kurias temas dar reikia nuodugniai ištirti. Leidinio pagrindinis tikslas - populiariai pristatyti Pirmosios Lietuvos Respublikos motociklizmo istoriją, jos klubinio vystymosi kelius, genezę valstybės rytuose, centre ir vakaruose, galbūt vienoms temoms skiriant daugiau dėmesio, o kitas paliekant ateičiai. Tikiuosi, kad šis darbas, skirtas XX a. Lietuvos Respublikos motociklų istorijai, prisidės prie minėto laikotarpio istorinių įvykių apmąstymo minint valstybės atkūrimo 100-metį [Iš Įvado].