"Dwa lwi klejnot sapieżyński...": propaganda i tradycja w kazaniach pogrzebowych Lwa, Jana Stanisława i Pawła Stefana Sapiehów

LTSapiegos XVII a. buvo ne tik viena galingiausių giminių Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, bet ir visoje Žečpospolitoje. Savo veikla jie veikė Lietuvos magnaterijos bei šlėktos politinį ir kultūrinį gyvenimą. XVII a. 4-ajame dešimtmetyje mirė net 3 šios žymios giminės atstovai: Lietuvos didysis etmonas Leonas, Lietuvos didysis maršalka Jonas Stanislovas, Lietuvos didysis pakancleris Povilas Steponas. Laidojant šiuos Sapiegas vyko didelės religinės iškilmės, kurių metu buvo sakomi pamokslai. Kadangi jų tekstai išliko, tai straipsnio tikslas yra šių tekstų analizė ir palyginimas, žiūrint kokios ten galima rasti informacijos apie Sapiegų giminės tradicijas ir legendas, o taip pat susijusią su tuo propagandą giminės naudai. Tai svarbus klausimas, nes į tokių žymių magnatų laidotuves susirinkdavo daug šlėktų, o pamokslai (oracijos) didelei miniai ir pačios teatralizuotos laidotuvių iškilmės (lot. pompa funebris) buvo vienas iš komunikacijos metodų senojoje Žečpospolitoje. Norint geriau suprasti pamokslų turinį straipsnyje skaitytojams pristatomos trumpos aptariamų Sapiegų biografijos. Analizuojant pačius laidotuvių pamokslus išskiriami jų bendrieji esminiai momentai: velionių dorybių išvardijimas; Sapiegų pašlovinimas, primenant giminės protėvius ir jų nuopelnus; velionių lyginimas su biblijiniais veikėjais ir t. t. Analizuojami laidotuvių pamokslai, panaudojant nemažai iš jų citatų, atitiko XVII a. magnatų laidotuvių tradicijas. Panegirikos velionių garbei prisidėjo prie giminės gyvųjų narių propagandos, išlaikant ir stiprinant Sapiegų pozicijas visuomenėje.