"Żałoba białych lilii Tryźniańskich", czyli o frontyspisie z epicedium biskupa Marcjana Tryzny
LTStraipsnyje visapusiškai nagrinėjamas ir interpretuojamas frontispisas su laidotuvių ode vyskupui Marcijonui Tryznai, mirusiam 1643 m. gegužės 17 d. Jis buvo ne tik Katalikų Bažnyčios hierarchas, bet ir Lietuvos didysis pakancleris, kurio esminės biografinės žinios pateikiamos. Laidotas ne Vilniuje, o Lietuvos Brastoje liepos mėnesį Bernardinų bažnyčioje. Laidotuvių ceremonijoje kalba jį pagerbė ir Merkelis Stanislovas Savickis, filosofijos ir laisvųjų mokslų magistras, tuometinis Vilniaus Akademijos teologinių studijų klausytojas, remtas finansiškai velionio. Dar tais pačiais metais Vilniaus bazilijonų spaustuvėje išleista knyga, kurios frontispise Savickio sukurtos odės pavadinimas buvo įkomponuotas į iliustraciją, vaizduojančią velionį. Pačioje knygoje randame ir visą Savickio odės tekstą, kuris straipsnyje atpasakojamas ir interpretuojamas. Odės tekste yra minimos lelijos, jas stilizuota forma matome ir frontispise. Tai ne atsitiktinis dalykas, nes lelijos buvo Tryznų giminės herbe. Frontispisas buvo atspaudas nuo vario raižinio, kuriame Marcijonas Tryzna parodytas atsistojęs pilnu ūgiu su pektoraliniu kryžiumi šalia stało su dvasininko regalijomis ir kanceliarinėmis priemonėmis (šio frontispiso atvaizdas straipsnyje pateikiamas kaip iliustracija). Tai vienintelis iki mūsų dienų išlikęs M. Tryznos atvaizdas. Dešinėje rankoje M. Tryzna laiko antspaudą su Vyčiu, kas turėjo iliustruoti jo pasaulietinį valstybinį postą. Analizuojant visą frontispisą, įskaitant dekoraciją, daroma išvada, kad jis atitiko tuometinius dailininkų kanonus pomirtinio pagerbimo iliustracijoms.
