Taking legitimacy to exile: Baltic Orthodox churches and the interpretation of the concept of legal continuity during and after the Soviet occupation of the Baltic States

LTStraipsnyje aptariama Baltijos kraštų Stačiatikių bažnyčios teisinė padėtis ir jos veiklos teisinio tęstinumo sąvoka sovietinės okupacijos laikotarpiu ir po jos. Stačiatikių bažnyčia glaudžiai susijusi su Rusija. Tai leidžia kelti klausimą, kaip Stačiatikių bažnyčios tęstinumas sąveikavo su valstybės tęstinumu, žvelgiant per skirtingų stačiatikių bendruomenių ryšių politinio ir religinio konteksto prizmę. Baltijos kraštų Stačiatikių bažnyčios istoriją XX a. formavo du faktoriai: regiono politiniai pokyčiai ir stačiatikių bendruomenės vidinė raida. Estijos Stačiatikių bažnyčios teisinis statusas keitėsi 1920 m., ji pasitraukė iš Maskvos patriarchato jurisdikcijos. Latvijos Stačiatikių bažnyčia jurisdikciją keitė 1936 m., o Lietuvos stačiatikiai ir toliau išliko pavaldūs Rusijos Stačiatikių bažnyčiai. Baltijos valstybės 1940–1991 m. sovietinės okupacijos laikotarpiu išlaikė savo nepriklausomybę de jure egzilyje. Teisinio tęstinumo principą perėmė ir Baltijos šalių liuteronai bei stačiatikiai, tačiau teisinio tęstinumo kelias, kuriuo kiekvieno Baltijos krašto religinės bendruomenės ėjo, buvo skirtingas. Dėl sovietinės okupacijos stačiatikybės religinis kraštovaizdis Pabaltijyje stipriai keitėsi. Baltijos kraštų nepriklausomybės atstatymo procese religinė dimesija vaidino svarbų vaidmenį. Šiandieninė Stačiatikių bažnyčios padėtis Estijoje ir Latvijoje yra sudėtingo religinio identiteto formavimo ir akistatos su politiniu lojalumu rezultatas. XX a. Baltijos kraštų Stačiatikių bažnyčios istorija yra naudojama selektyviai, ji tarnauja Rusijos Stačiatikių bažnyčios interesams.