Naratyvumas visuomeninio maitinimo įstaigų interjeruose Lietuvoje 1959-1990 m

LTInterjerų naratyvumas yra mažai ištirta tema. Naratyvas interjerų architektūroje yra tam tikra konceptualumo forma. Viena iš naratyvaus turinio formų pasireiškia tuo, kad idėja yra platesnio – sociopolitinio ir sociokultūrinio – lauko atspindys, kurį atskleidžia naratyvui būdinga struktūra. Būtent ši naratyvumo tendencija pastebima sovietiniuose visuomeninio maitinimo įstaigų interjeruose. Aptariant vieną iš sudėtingiausių ir daugiasluoksnių istorinių laikotarpių Lietuvoje, naratyvumo aspektas suteikia galimybę pagilinti žinias apie šį reiškinį ir apžvelgti laikotarpio sociopolitinio lauko įtakas interjerų architektūrinei raiškai. Straipsnyje siekiama atskleisti, kokiu būdu kuriamas ir perteikiamas naratyvas, kiek naratyvumas būdingas sovietiniams visuomeninio maitinimo įstaigų interjerams. Todėl apibrėžiama naratyvumo samprata, išryškinami nagrinėjamo laikotarpio interjerų savitumai ir naratyvumą lemiantys veiksniai, suformuojami pagrindiniai sovietinių visuomeninio maitinimo įstaigų naratyvumo raiškos tipai ir aptariama jų kaita.

ENInterior narrativity is a little explored topic. Narrative in interior architecture is a certain form of conceptualism. One of the forms of narrative content manifests itself with the idea as a reflection of a broader sociopolitical and sociocultural field, which reveals itself through the narrative-specific structure. This particular tendency of narrativity is noticeable in Lithuanian eatery interiors of 1959–1990. In discussing one of the most complex and multi-layered historical periods in Lithuania, the aspect of narrativity gives an opportunity to deepen the knowledge about this phenomenon and to review the influence of the sociopolitical field of the period on the architectural expression of interiors. The aim of this article is to reveal how the narrative is developed and conveyed and in what ways narrativity is typical to Lithuanian eatery interiors of 1959–1990. Therefore, the concept of narrativity is defined, the peculiarities of the interiors of the period and the factors determining their narrativity are highlighted, the main types of expression of narrativity in Lithuanian eatery interiors of 1959–1990 are formed and their variation is discussed.