XX a. pirmos pusės Lietuvos katalikų bažnyčios vargonininkų draugijos

LTLietuvos kultūros tyrinėtojų ir muzikologų darbuose, analizuojant vargonininkų profesinio rengimo ir kultūrinės veiklos klausimus, buvo aptariamos ir kai kurios vargonininkų draugijų funkcijos, tačiau jų struktūra, veiklos kryptys, atstovavimo ypatumai tyrinėti nebuvo. Straipsnio tikslas - remiantis literatūros ir dokumentų analize supažindinti su XX a. pirmos pusės katalikų bažnyčios vargonininkų draugijomis ir jų veiklos kryptimis. XX a. pirmoje pusėje susikūrusios vargonininkų draugijos buvo pirmosios lietuvių muzikų organizacijos, vienijančios šios profesijos žmones. Vargonininkus burtis į draugijas skatino bendri profesiniai interesai: bloga socialinė ekonominė padėtis, profesinės kvalifikacijos kėlimo, savirealizacijos poreikiai. To meto vargonininkai, kaip profesinė grupė, priklausė mažiausiai apmokamų profesijų kategorijai, bendra materialinė padėtis buvo bloga, dauguma neturėjo tinkamo profesinio pasirengimo. Tarp vargonininkų nebuvo ir profesinio bendrumo jausmo. Socialinės padėties pakeitimo ir kvalifikacijos kėlimo galimybės buvo galimos tik per bendrų tikslų iškėlimą ir siekimą, todėl buvo būtina įkurti draugiją su konkrečia veiklos programa ir vienijančią Lietuvos vyskupijų vargonininkus. XX a. pirmoje pusėje Lietuvoje veikė Šv. Grigaliaus (1908) ir Šv. Cecilijos (1924) vargonininkų draugijos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Katalikų Bažnyčia; Vargoninkų draugijos.

ENThe studies of the issues of organists’ professional preparation and cultural activities, performed by Lithuanian culture researchers and musicologists, also tackle upon certain functions of organists’ associations However, their structure, activities of directions and particularities of representation were not examined. The article aims at, referring to the analysis of literature and documents, getting the reader familiarized with the Catholic Church organists’ associations of the first half of the 20th century and their activities directions. The organists’ associations, which emerged in the first half of the 20th century, were the first Lithuanian musicians’ organizations, uniting people of the profession. The clustering of organists into associations was urged by common professional interests: bad social and economical state, the needs for development of professional qualification and self-realization. The organists as a professional group belonged to the category of lowest paid professions, the overall material situation was rather poor and most of them did not have an appropriate professional qualification. They also lacked the feeling of professional unity. Changing of the social status and development of qualification was possible only by raising the common objectives therefore it was necessary to found an association with a specific activity programme, which would unite Lithuanian bishoprics organists. Organists’ associations of St. Gregory (founded in 1908) and St. Cecilia (founded in 1924) were functioning in Lithuania in the first half of the 20th century.