Lietuvos ekonomika: lūkesčiai ir tikrovė
LTLietuva Nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse turėjo palyginti tvirtą pramonę, žemės ūkį, statybos industriją, transporto tinklą. Prasidėjusi pertvarka pažadino ne tik viltį atgauti Nepriklausomybę ir siekti aukštesnio gyvenimo lygio. Buvo tikimasi, kad Lietuva sklandžiai pereis nuo planinio socialistinio ūkio į rinkos ekonomiką ir sėkmingai įsijungs į Vakarų Europos ūkio sistemą. Tačiau kelias į rinką pasirodė daug sudėtingesnis ir sunkesnis negu buvo tikėtasi. Esminiai socialiniai ir ūkiniai pertvarkymai prasidėjo nestabilios politines situacijos sąlygomis. Kilo nesutarimai ir konfliktai aukščiausiuose valdžios sluoksniuose. Vyko kova dėl valdžios bet kokia kaina. Žmonių reakcija į ekonominius pertvarkymus buvo labai nevienoda. Vieni džiaugėsi privačios iniciatyvos laisve, galimybe susigrąžinti seniai prarastą turtą (ypač to siekė vyresnio amžiaus žmonės), kiti nerimavo, dėl ateities. Prieštaringai buvo vertinama ir privatizacija už čekius. Žemės gražinimas sukiršino žmones. Ekonomikos nuosmukis prasidėjo nuo pat pirmųjų Nepriklausomybės atkūrimo metų. Nuo 1989 iki 1995 metų Lietuvos BVP sumažėjo daugiau negu perpus. Atsirado daug skurstančių, blogėjo kriminogeninė situacija. Tad valdžia privalo siekti tolygaus ūkio augimo. Tam būtina sudaryti palankias sąlygas užsienio investicijoms. Likviduoti barjerus privačiai iniciatyvai, skatinti vidutinio ir mažojo verslo plėtrą. Numatvti priemones, skatinančias ir palaikančias netradicinio žemes ūkio ir alternatyvios veiklos plėtrą kaimo vietovėse.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos ekonomika; Ekonominis nuosmukis; Lietuvos kaimas; Ekonominiai rodikliai; Investicijos, užsienio; Valstybės skolos; Gyventojų užimtumas ir nedarbas; Skurdo lygis; Economy of Lithuania; The end of 20th c. - the beginning of 21st c.; Economic decline; Lithuanian country; Economic rates; Foreign investments; National debt; Employment and unemployment; Level of poverty.
ENLithuania is one of few countries in the world whose security and defence strategies anticipated significant role to civil disobedience (civil defence) right up to its membership in the European Union and NATO. The article analyses historical circumstances and theoretical preconditions that lead to the attention of Lithuanian political elite to this inconvenient form of defence. In the beginning, it shortly reveals the development of theory of civil defence and analyses particularities of the implementation of some its elements in Lithuanian deliberation movement of 1990-1991. Then it analyses concepts of civil defence and civil disobedience in Lithuanian security and defence regulations. Finally, aiming to answer the question about the role, the place, and perspectives of civil defence in contemporary Lithuanian security system, it concludes that civil defence represents the way of saving civil rights in conditions of Euro-Atlantic integration and globalisation.
