Lietuvos kariuomenės tankai ir jų vaidmuo valstybės gynybos planuose XX a. 4-ajame dešimtmetyje

LTXX a. 4-ajame dešimtmetyje, Lietuvos kariuomenei siekiant papildyti tankų pajėgas galingesnėmis kovos mašinomis, du kartus organizavus jų pirkimo konkursus, pavyko įsigyti 32 naujus „Vickers-Carden Loyd“ lengvuosius tankus. Jie buvo pasirinkti daugiausia dėl palankiausios kainos. Naujųjų tankų, atstovaujančių Europos valstybių kariuomenėse aptariamuoju laikotarpiu gana gausiai šarvuotųjų kovos mašinų klasei, buvo geras kainos ir kokybės santykis. Jie dėl savo techninių savybių puikiai tiko numatytoms užduotims atlikti. Be to, renkantis antrą kartą, šie tankai jau buvo išbandyti Lietuvos kariuomenėje, todėl atrodė, kad tai – racionalus pasirinkimas. Lietuvos kariuomenės ginkluotėje buvę „Renault FT 17“ ir naujai įsigyti „Vickers-Carden Loyd“ priklausė lengvųjų tankų kategorijai. XX a. 4-ajame dešimtmetyje daugelį šių tankų persekiojo didesnės ar mažesnės techninės problemos, kurias sukeldavo tokios priežastys kaip konstrukcijos susidėvėjimas, jos netobulumai, defektai ar netinkama priežiūra, eksploatacija. Prasta tankų techninė būklė kėlė didelę grėsmę, nes karo atveju daug ar net dauguma šių kovos mašinų tiesiog nebūtų pasiekusios kovos lauko arba nuolat gestų. Tiesa, kariuomenės vadovybė, suprasdama šios karo technikos svarbą ir žinodama, kokia ji brangi, dėjo visas pastangas, kad būtų atliekami atitinkami remonto darbai gerai šių kovos mašinų techninei būklei palaikyti ir joms grąžinti į rikiuotę.Sprendžiant tankų padalinių koviniam pajėgumui itin svarbų mokymo klausimą susidurta su tokiomis problemomis kaip nepakankamas į tarnybą priimtų naujokų išsilavinimas, netinkama jų sveikatos būklė ar dėl organizacinių netobulumų atsiradęs mažas galinčių dalyvauti mokymuose karių skaičius, nepakankamos mokymo priemonės, teorinio rengimo spragos. Visa tai, be abejo, atsiliepė tankų padalinių kovinei parengčiai, karių mokymo procesui, tankų techninei būklei. Tiesa, kariuomenės vadovybės pastangomis buvo bandyta mažinti aprūpinimo mokomosiomis priemonėmis ir literatūra problemas. Šaudymo iš tankų pagrindinės ginkluotės programose ir planuose atsispindėjo, kad pagrindiniais Lietuvos kariuomenės tankų taikiniais turėjo tapti priešo gyvoji jėga ir sunkioji ginkluotė, ypatingas dėmesys kreiptas į taikinių apšaudymą tankams judant ir manevruojant. Lietuvos kariuomenės tankai buvo dviejų pagrindinių sausumos pajėgų ginklo rūšių – pėstininkų ir kavalerijos – paramos ginklas, skirtas padėti sėkmingai įgyvendinti jiems pavestas kovines užduotis, tad nebuvo numatyta, kad jie visiškai savarankiškai vykdys kovos veiksmus. Be to, tankams labai svarbu buvo puolant sulaukti pėstininkų, kavalerijos ar artilerijos ugnies paramos. Bet per pratybas ir kariuomenės manevrus išryškėjo nemažai tankų padalinių kovinio bendradarbiavimo su sausumos pajėgų ginklo rūšimis problemų: kavalerijos ir pėstininkų vadai buvo nepakankamai gerai susipažinę su tankų veikimo pagrindais ir techninėmis savybėmis arba į tai nekreipė dėmesio. Dėl to tankams buvo skiriamos netinkamos užduotys, nesuteikiama reikiama parama, nesuderinamas bendrų veiksmų planas. [...].

ENIn the 4th decade of the 20th century, the Lithuanian Army, in order to strengthen its tank forces, twice implemented the purchase of 32 new Vickers-Carden Loyd light tanks. The most favourable factor for their choice was their price. The new tanks represented the then model of the European armies with a relatively large unit of light, fast, maneuverable but relatively easy armoured and armed combat crawler machines sold by good pricequality ratio, and their technical characteristics were well suited to the tasks they were supposed to perform. In addition, when choosing these tanks for the second time, they had already been tested in the army, and seemed to be the least risky option. The older Renault FT 17 which was part of the Lithuanian Army and the newly acquired tanks of the Vickers-Carden Loyd model belonged to the category of light tanks. In the 4th decade of 20th century, many of these tanks were haunted by technical problems, both big and small, caused by the wear and tear of a structure, imperfections, defects or improper maintenance and operation of the combat machines. Such poor technical condition of the tanks, and various permanent failures seriously affected the ability of combat machines to function effectively not only during exercises but also during a possible military conflict. What is true, is that the staff of the military forces, understanding the importance and value of the war machines, made great efforts, which in many cases were successful, to solve the problems above by appropriate repair and maintenance work.The training of soldiers was of particular importance in combating the capabilities of the tank divisions, however, it was hampered by common circumstances such as the low level of education of new recruits, the state of their health or organizational imperfections related to training, including low capacities which allowed participation of only a comparatively small number of soldiers in the training, lack of training means, and gaps in theoretical training. Undoubtedly, all of these problems had a negative impact on the combat readiness of tanks, and motivated efforts to improve the quality of training soldiers operating the armoured vehicles. Training shooting practice involved heavy machine guns, which were the main ammunition in the tank divisions of the Lithuanian Army, revealed that the main target of these combat vehicles could have been the enemy’s living force and its heavy weaponry, and consequently the movement of tanks and manoeuvring during an attack was emphasized. The Lithuanian Army’s tanks were used to support two main types of land forces – infantry and cavalry – in order to help them complete their combat missions and for this reason were not foreseen for fully independent combat action. In addition, it was very important for tanks to receive the infantry, cavalry or artillery fire, and other types of combat support during an attack. The exercises and army maneuvers helped to highlight a number of the problems that arise in the combat cooperation of tank divisions with the other divisions that used the main types of weapons. These problems were the lack of knowledge of cavalry and infantry commanders regarding the basics of operation and technical characteristics of the tanks, and their disregard of them. This led to the inappropriate assignment of tanks, the lack of necessary support, and the lack of coordination of the joint action plan. [...].