LT1920 m. sausį pradėtas, o rugpjūčio 25 d. buvo baigtas formuoti pirmasis Lietuvos kariuomenės šarvuotasis traukinys „Gediminas“. Jo įgula rugsėjį ir spalį Suvalkų fronte dalyvavo kovose su lenkais. Traukinys „Gediminas“ fronte vykdė žvalgomąsias ir paramos funkcijas, o taikos metu saugojo strateginius objektus, dalyvavo manevruose, pratybose ir mokymuose. Šarvuotųjų traukinių kovinius dalinius sudarė dvi pagrindinės dalys – kovinė ir bazinė. Į kovinę dalį įėjo prekiniai garvežiai, 1-4 keturašės ir dviašės artilerijos platformos, ginkluotos patrankomis ir haubicomis, 1-2 kulkosvaidžių vagonai, ginkluoti kulkosvaidžiais, 1-2 motorinė ir rankinė šarvuotosios drezinos, skirtos žvalgybai vykdyti. Bazinę dalį sudarė keliolika rusiškų ir vokiškų keturašių, triašių ir dviašių keleivinių I-II, III ir IV klasės (I ir II klasės karininkų, III klasės kareivių patalpos, prausykla), mokytis (klasės), dirbti (štabas, raštinė, sargybos būstas), maistui gaminti ir valgyti (virtuvė ir valgykla), ilsėtis, bendrauti ir spręsti aktualius reikalus (ramovė), gydytis (ambulatorija), įvairios paskirties prekinių vagonų sandėliams ir dirbtuvėms, kontrolinės platformos su geležinkelio reikmenimis (bėgiais, įrankiais) ir pagalbinėmis priemonėmis. Bazinis sąstatas buvo bendras visam traukiniui arba daliniui, jis kovos veiksmuose nedalyvaudavo, bet buvo naudojamas apsaugai ir paramai užtikrinti. Šarvuotieji traukiniai buvo ginkluoti įvairių kalibrų prancūziškomis ir vokiškomis (angliškomis) patrankomis, vokiškomis haubicomis ir kulkosvaidžiais. Šarvuotieji traukiniai buvo nudažyti prancūzišku, vėliau – vokišku kamufliažu arba tik slepiamąja spalva, o atskiroms užduotims vykdyti maskuojami medžiais ir šakomis.Ant traukinio garvežių ir vagonų šonų buvo pavaizduotas baltas Vytis raudoname fone, baltos spalvos dažais parašyti traukinio ir vagonų pavadinimai ir numeriai. Traukinio įgula buvo ginkluota vokiškais, ispaniškais pistoletais, vokiškais ir britiškais šautuvais, karabinais ir granatomis. Iš pradžių kariai dėvėjo vokiškas ir (daugiausia) amerikietiškas, vėliau – tik lietuviškas karių uniformas su skiriamaisiais ženklais. 1921 m. rugpjūčio 1 d. šarvuotojo traukinio „Gediminas“ pagrindu buvo suformuotas šarvuotųjų traukinių pulkas, kurį sudarė trys traukiniai – „Gediminas“, „Kęstutis“ ir „Algirdas“. 1924 m. sausio 1 d. pulkas buvo reorganizuotas į šarvuotųjų traukinių batalioną. Jį sudarė traukiniai „Gediminas“ ir „Kęstutis“. 1927 m. rugsėjo 16 d. šarvuotųjų traukinių batalionas buvo performuotas į kuopą, ją sudarė tik „Gediminas“. 1935 m. rugpjūčio 14 d. buvo išformuotas paskutinis šarvuotasis traukinys. Šarvuotieji traukiniai buvo dislokuoti Kaune (Žemojoje Fredoje, Žemuosiuose Šančiuose ir Linksmakalnyje), nuo 1925 (1927) m. – Radviliškyje. Lietuvos kariuomenės šarvuotieji traukiniai galėjo būti priskiriami vidutinių šarvuotųjų traukinių tipui, bet dydžiu niekada neprilygo nustatytam standartui. Performuojant ir išformuojant šarvuotuosius traukinius (dažniausiai dėl brangios eksploatacijos ir trūkstamo finansavimo), jų riedmenys buvo perduoti 2-ajam artilerijos pulkui, 2-ajam inžinerijos batalionui ir Geležinkelių valdybai, o likęs karinis inventorius – ne tik koviniams daliniams, bet ir vietinėms bei mobilioms dirbtuvėms. Estijos ir Latvijos kariuomenėse šarvuotųjų traukinių daliniai buvo pradėti formuoti anksčiau nei Lietuvoje – 1918-1919 m. – ir funkcionavo visą Nepriklausomybės laikotarpį iki pat 1940 m., juos sudarė daugiau traukinių. [...].
ENThe formation of the Lithuanian armoured army train, Gediminas, whose crew participated in the independence battles with the Poles in September and October on the Suwalki front, started on 18 January 1920 and was completed on 25 August 1920. Train Gediminas conducted exploratory and combat support functions at the front, and in peacetime guarded strategic facilities, and took part in manoeuvres, exercises and training. The armoured train consisted of two main parts – the basic and the combat parts. The combat part included locomotives, 1-4 four-axle and biaxial artillery platforms armed with cannons and howitzers, 1-2 machine gun carriages armed with machine guns, 1-2 motor and manual armoured and non-armoured railcars designed to conduct reconnaissance. The basic part included a dozen Russian and German four-axle, two-axle and three-axle passenger cars of I-II, III and IV class and freight cars to accommodate the unit’s team (I-II class rooms for army officers, III class rooms for soldiers, a washroom), learning (classes), working (headquarters, office, the guard), cooking and eating (kitchen and dining room), entertainment (officers club), medical treatment (outpatient department), and various special purpose freight cars for storage and workshops, control platforms with railway materials (rails, tools) and aids. The basic formation was common to the whole train or units, which did not participate in combat actions but was used to ensure protection and support. Armoured trains were equipped with various calibre French and German (English) cannons, howitzers and German machine guns. Armoured trains were painted in French and later in German camouflage, or only in camouflage colours or for individual tasks – masked by trees and branches. The White Vytis on a red background was depicted on the sides of locomotives and cars, and the names and numbers of trains and cars were written in white paint.The train crew was armed with German, Spanish pistols, German and British guns, shotguns and grenades. At first, soldiers wore German and (mostly) American, and later only Lithuanian military uniforms with insignia. On 1 August 1921, the regiment of armoured trains, based on the armoured train Gediminas, was formed. It consisted of three trains - Gediminas, Kęstutis and Algirdas. On 1 January 1924, the regiment was reorganized into the armoured train battalion. It consisted of the Gediminas and Kęstutis trains. On 16 September 1927, the armoured train battalion was transformed into a squadron, and consisted of only the Gediminas train. On 14 August 1935, the last armoured train was disbanded. Armoured trains were deployed in Kaunas (Žemoji Freda, Žemieji Šančiai ir Linksmakalnis), and from 1925 (1927) – in Radviliškis. Armoured trains of the Lithuanian army could be attributed to the type of medium armoured trains, but never equalled the standard in size. During reshaping and disbanding of armoured trains (usually due to their expensive operation and lack of funding), their vehicles were transferred to the 2nd Artillery Regiment, 2nd Engineering Battalion and the Railway Board, and the remaining military inventory was attributed not only to combat units, but also to local and mobile workshops. Formation of armoured train units of the Estonian and Latvian armed forces began earlier than in Lithuania – in 1918-1919 and they functioned during the entire period of independence, namely until 1940, and consisted of more trains. Armoured trains in these countries were better equipped and prepared to carry out reconnaissance and combat support functions.