The Changes of everyday life at the Military school of Lithuania under Soviet occupation in 1940

LTStraipsnyje aptariami Lietuvos karo mokyklos kasdienės veiklos pokyčiai Pirmosios sovietinės okupacijos metais. Sulaužydama tarptautines sutartis Lietuvą Sovietų sąjunga okupavo 1940 m. birželio 15 d. Karo mokyklos sovietizacija buvo pradėta nedelsiant. Įsakyta sutrumpinti mokyklos pavadinimą, pašalinti bet kokius su Prezidentu A. Smetona susijusius atributus, vėliavą atiduoti muziejui. Taip pat buvo įgyvendintas tikslas eliminuoti bažnyčios ir religijos veiksnį iš kadetų kasdienio gyvenimo. Buvo atleisti karo kapelionai, kurie iki tol mokykloje ėjo švietimo pareigas. Vietoj panaikintos kapeliono tarnybos atsirado politinio lyderio pareigybė, kurio pagrindinė pareiga įtraukti karinį personalą į aktyvų politinį gyvenimą. Mitingų metu kariai buvo priversti laikyti sovietų lyderių portretus ir plakatus su šūkiais. Dalinių vadams buvo įsakyta nedelsiant pradėti politinio švietimo pamokas. 1940 m. rugpjūčio 25 d. Karo mokyklos kadetai buvo perkelti į Vilniaus pėstininkų karo mokyklą. Siekta nutraukti bet kokius šių mokyklų ryšius, Karo mokyklos turtas ir inventorius išvežtas. Vilniuje kadetų kasdienybė keitėsi esmingai. Nuo 1940 m. rugsėjo 16 d. ši mokykla pradėjo veikti pagal Raudonosios armijos karo mokyklos tvarkas ir įsakymus. Kadetai pradėti vadinti kursantais. Jie buvo verčiami domėtis Sovietų Sąjungos aktualijomis bei klausytis politrukų skelbiamos demagogijos. Tačiau sovietinė propaganda nebuvo pajėgi Lietuvos kadetų paversti sovietų karininkais. Valdžia siekė aktyviai vykdyti sovietizaciją ir rusifikaciją, parengti režimui ištikimus ir paklusnius šalininkus, tačiau nesugebėjo eliminuoti „Smetonos laikų Lietuvos“ savivokos.