Państwo litewskie a białoruski ruch narodowy (1922-1925)

LTBaltarusių – lietuvių santykiai keletą metų po I pasaulinio karo klostėsi ypatingai. Nors jie ir yra tyrinėti lietuvių, baltarusių ir lenkų istoriografijose, tačiau nepakankamai. Ypač tai pasakytina apie 1922–1925 m. laikotarpį, kai situacija visoje Europoje stabilizavosi, tarpvalstybinių sienų klausimas bent jau kuriam laikui buvo išspręstas, o buvę sąjungininkai (lietuviai ir baltarusiai) turėjo konstruoti savo santykius naujoje politinėje situacijoje. Pateikiamas straipsnis nepretenduoja į pilną visos problematikos ištyrimą. Jame atsispindi tik pagrindinės dvišalių lietuvių ir baltarusių santykių tendencijos laikotarpiu nuo 1922 m. sausio (rinkimų į Vilniaus Seimą) iki 1925 m. spalio 15 d., t. y. oficialaus Baltarusijos Liaudies Respublikos (BLR) emigracinės vyriausybės likvidavimo. Lietuvos valdžia sutiko 1920 m. Kaune priimti BLR emigracinę vyriausybę ir teikė jai finansinę bei kitokią paramą, nes kol buvo neaišku kaip toliau klostysis įvykiai, buvo tikimasi iš to naudos Lietuvos užsienio politikai. 1923 m., pasikeitus tarptautinei situacijai, o taip pat Lietuvos vyriausybei, ji užėmė realistiškesnę poziciją neturėjusios didelės įtakos BLR emigracinės vyriausybės atžvilgiu. 1923 m. antroje pusėje ir 1924 m. BLR veikėjai Lietuvoje turėjo apskritai kovoti dėl savo institucinio išlikimo. 1925 m. pradžioje spaudžiant Lietuvos valdžiai BLR atstovybė Kaune turėjo užsidaryti. Oficialiai BLR emigracinė vyriausybė likvidavosi 1925 m. spalį. Rengiant straipsnį be publikuotų šaltinių pasinaudota taip pat archyvinės medžiagos fondais iš Baltarusijos ir Rusijos.