1791 metų Abiejų Tautų Respublikos Konstitucija
LTLietuvos tyrėjai teisininkai 1791 m. Abiejų Tautų Respublikos (toliau – ATR) Konstituciją (toliau – 1791 m. Konstitucija arba Konstitucija) paprastai vadina 1791 m. gegužės 3 d. Lenkijos ir Lietuvos valstybės Konstitucija arba tiesiog Gegužės trečiosios Konstitucija ir priskiria prie vadinamosios pirmosios bangos (pirmojo raidos etapo) konstitucijų, padėjusių pamatus tolesniam konstitucionalizmo įtvirtinimui pasaulyje, žyminčių konstitucionalizmo priešistorės pabaigą ir įžengimą į moderniųjų konstitucijų epochą. „Šios epochos pirmeivės – trys konstitucijos (1787 m. JAV, 1791 m. rugsėjo 3 d. Prancūzijos ir 1791 m. gegužės 3 d. Lenkijos ir Lietuvos valstybės) praskynė kelią prigimtinių teisių, valdžių padalijimo įtvirtinimui aukščiausios galios teisės akte. Pirmeiviams paprastai tenka sunkiausi išbandymai, jie negali remtis ankstesne patirtimi. Jų sėkmės ir nesėkmės vėliau lemia ne vieną ateities pasirinkimą. Ir ne tik savo šalyje. Lietuvos Respublikos Seimas, 2011 m. balandžio 28 d. rezoliucijoje pabrėžęs, kad 1791 m. „Gegužės trečiosios Konstitucija su Abiejų Tautų tarpusavio įžadu yra pirmoji moderni rašytinė Konstitucija Europoje ir antroji rašytinė Konstitucija pasaulyje“, pažymėjo, kad „Gegužės trečiosios Konstitucija su Abiejų Tautų tarpusavio įžadu yra Lietuvos ir Lenkijos valstybių bendro istorinio paveldo dalis, stiprinanti mūsų tautų istorinę atmintį, įkvepianti politinės išminties ir padedanti mūsų piliečiams geriau pažinti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės istoriją (p. 38).
- Kintamoji ir nekintamoji 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijos dalys. Teisė 2021, 120, 8-20.
- Konstitucinės tradicijos ir konstitucinis tęstinumas. Nuo nacionalinės konstitucijos iki transnacionalinio konstitucionalizmo: tarptautinė konferencija, 2022 m. spalio 25 d. Vilnius. Vilnius : Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2024. P. 62-84.
