Neoromantinės pasaulėžiūros atspindžiai ir požiūris į dvarą tarpukario Lietuvoje

RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisKnygos dalis / Part of the book
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėNeoromantinės pasaulėžiūros atspindžiai ir požiūris į dvarą tarpukario Lietuvoje
Kita antraštė
  • Reflections of a neo-romantic world view and attitudes to large estates in inter-war Lithuania
  • Impact of neo-Romantic world-view on the notion of coutry estate in interwar Lithuania
AutoriaiJankevičiūtė, Giedrė
ŠaltinisDvaras modernėjančioje Lietuvoje : XIX a. antra pusė - XX a. pirma pusė / sudarytojai Giedrė Jankevičiūtė, Dangiras Mačiulis Vilnius: E. Karpavičiaus leidykla, 2005. P. 107-118.
Reikšminiai žodžiai
LTTarpukario Lietuva; Dvarai; Dvarininkai; Dvarų kultūra, nauja; luomas; Neoromantinė pasaulėžiūra; Socialinė kultūra
Santrauka / Anotacija

LTTyrimo objektas – “Neoromantinės pasaulėžiūros atspindžiai ir požiūris į dvarą tarpukario Lietuvoje”. Autorė parodo, jog Lietuvos istoriografijoje, šalia įsitvirtinusios nuomonės apie tarpukario metais viešojoje erdvėje vyravusį neigiamą požiūrį į dvarus, apčiuoptini ir teigiamo požiūrio ženklai. Iš valstiečių kilusieji, prakutę naujosios Lietuvos piliečiai buvo kupini ne tik priešiškumo dvarui, bet jam jautė ir pagarbą, su pavydu ir nežinojimu sumišusį smalsumą. Ne vienas ambicingas visuomenės veikėjas ar turtuolis suvokė dvaro kultūrą kaip siekiamybę, gyvenimo būdo idealą. Šalia ekonominės naudos, dvaras tapatintas su prestižu, išskirtine socialine padėtimi, reprezentacine išraiška. Tyrėja atskleidžia, jog šį įprasminimą sąlygojo Lietuvos piliečių mentalitetui būdingas feodalinės luomų santykio sampratos liekanos, pasireiškusios ilgai trukusiu valstiečio nusižeminimu prieš žemvaldį; tradicinio feodalinio kaimo kultūrinio modelio gyvybingumas – miesto gyvenimas su savomis vertybėms buvo tapęs tik, palyginti, nedidelės lietuvių bendruomenės natūralia savastimi; dvaro gyvenimo idealizavimui įtaką darė romantiška praeities laikų samprata, kurioje rado vietą ne tik sava, lietuviška aristokratija, atstovaujama LDK magnatų, bet ir kitataučiai herojai. Iš dvarų buvo kilęs ne vienas Lietuvos valstybei nusipelnęs veikėjas ir politikas. Naujieji Lietuvos dvarininkai siekė išlaikyti gyvensenos bei kultūrinę dvarų tradiciją. Autorė parodo, jog suromantinto požiūrio į dvarą reikšmę bei įtaką tarpukario metais liudija ir Lietuvos Respublikos piliečio literatūrinis skonis, kur egzistuoja išskirtinis dvaro vaizdinys

ENThe author shows that in Lithuanian historiography, alongside the established notion of a predominantly negative public attitude during the inter-war years toward large estates, there is tangible evidence of some positive attitudes. The citizens of the new Lithuania, now recovering from their ancestry of serfdom, were quite anti-estate; but at the same time they had a lurking respect for them, mingled with envy and curiosity. More than one ambitious public figure or rich person depicted the culture of the estates as something to be cherished, an ideal way of life. Alongside its economic benefits, estates were equated with prestige, exclusive social status, representational expression. The researcher explains that these values come from the average Lithuanian’s lingering feudalistic mentality, which holds the landowner in high regard. It is the survival of traditional feudal village culture – city life and values being the preserve of very few. The idealisation of life on the estates was conditioned by a romantic view of the past, which gave a place not only to the aristocracy of the GDL, but also to heroes of other nationalities. More than one Lithuanian politician or public figure of meritorious service had his/her origins in the estates. The estate owners of the inter-war period tried to preserve the aristocratic lifestyle and the cultural traditions of the estates. The author concludes that this romantic view of aristocratic life was evident in the literary tastes of the times, which supported an exalted view of life on the nobles’ estates

Mokslo sritisIstorija / History
Susijusios publikacijos
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/752
Atnaujinta2016-07-29 15:21:51
Metrika Peržiūros: 15