LDK karališkasis girių ūkis XVII a

LTStraipsnyje nagrinėjame 1636–1641 m. ATR (Abiejų tautų respublika) karaliaus Vladislovo Vazos pavedimu Petro Dalmanto Isaikovskio ir Christoforo Belozaro atliktą karališkųjų girių ordinaciją (sutvarkymą). Atliekant šį darbą, dalyje ATR karališkųjų miškų buvo įsteigtos savarankiškos (nepriklausančios karališkiesiems dvarams) girininkijos, patikslintos jų ribos, suformuotos tarnybos, nustatytos pagrindinės tarnybos darbuotojų funkcijos, teisės bei pareigos, kiekvienam asmeniškai kaip atlygis paskirti konkretūs dirbamų žemių plotai. Taip pat atlikti kiti miškų administravimo ir naudojimo patvarkymai. Lygindami ordinacijos duomenis su ankstesnių laikų, daugiausia XVI a., miškų teisės aktais bei Grigaliaus Valavičiaus miškų revizijos medžiaga, nustatėme pagrindines tuometinio miškų ūkio vystymosi kryptis. Atlikta analizė leido padaryti išvadą, kad dalyje karališkųjų ATR girių ordinacijos pagrindu sustiprintas tradicinis ir labiau tausojantis girių naudojimas. Todėl čia iki naujųjų laikų išliko didesnis teritorijos miškingumas ir didesni miškų masyvai. Likusius karališkuosius miškus toliau tiesiogiai valdė karališkieji dvarai, ir čia girių ūkis buvo daugiau orientuotas į intensyvesnę medžio produktų gamybą eksporto tikslais ir intensyvesnį miškų vertimą žemės ūkio naudmenomis. Girių tarnybininkų funkcijų aprašymas taip pat leido aiškiai suvokti visą XVII a. LDK tradicinio miškų ūkio pobūdį. Straipsnio objektas : LDK XII atliktos girių ordinacijos medžiagos lyginamoji analizė. [...].

EN1. The ordination of the Grand Duchy of Lithuania’s royal forests, carried out from 1636 to 1640, consolidated in a large part of the royal estates of the Grand Duchy a more independent and more specialized management of the forests in comparison with the previous 15th and 16th centuries, at the same time turning from the intensive colonization of the forests to agricultural land and almost unlimited exploitation of wood products for export to more sustainable use of the forest for traditional local needs for forest products and for the development of the hunting industry. 2. In the areas where forestries were established, the sustainable regime was maintained until the beginning of the 19th century. In the 19th century in many parts of them state forests still remained. This ensured the survival of higher woodedness and large forests in the territory of the former Grand Duchy of Lithuania for later generations. It is no coincidence, that there stretches the most famous and perhaps most valuable in Europe the Belovezhskaya Forest, other spectacular Polish and Belarusian forests and protected areas. In Lithuania, this is not only the largest Dainava forest or Druskininkai-Varėna forest, but also two important protected areas: the Dzūkija National Park and the natural Čepkeliai Nature Reserve.