LTŠiuolaikinė literatūra dažniausiai tyrinėjama kaip turinti estetinę vertę, užmirštant kitą labai svarbų aspektą – etinę dimensiją, kuri šiuolaikinių literatūrologų vis dažniau prisimenama. Būtent šiuo aspektu siekiama patyrinėti Romualdo Granausko (1939–2014) tekstus: romaną Duburys (2003) ir novelių apysaką Šventųjų gyvenimai (2013). Analizuoti pasirinktos ilgosios pasakojimo formos, leidžiančios visapusiškiau atskleisti gyvenimo supratimą, etines prieštaras. R. Granausko romane ir apysakoje angažuotumas etinėms vertybėms yra ryškus, tačiau autorius geba jas perteikti meniškai, nemoralizuodamas. Tai nėra didaktinė proza, o greičiau vertybių tyrimas, išbandymas, parodant gyvenamojo pasaulio prieštaravimus. Šio rašytojo proza tampa provokuojančiu tekstu pačiam skaitytojui, kuris yra skatinamas pasitikrinti savo vertybines nuostatas, laikyseną vaizduojamų pasirinkimų atžvilgiu. R. Granausko kūrybą galima matyti greta tų humanistų, kurie bandė atsakyti į esminius žmogaus būties klausimus. Straipsnio objektas : etinė dimensija R. Granausko prozoje. Straipsnio tikslas : išsiaiškinti, kaip tekste perteikiamos etinės vertybės. Uždaviniai: aprašyti dichotomijas, išsiaiškinti etinius principus, įvardinti pasaulėvaizdžio akcentus. Tyrimo metodai: teoriniu pagrindu pasirenkama literatūros etika, tekstų analizė paremta hermeneutiniu metodu.
ENThe ethical dimension is very important in Romualdas Granauskas’ prose, especially in his novel Duburys (Vortex; 2003) and short stories Šventųjų gyvenimai (Lives of the Saints; 2013). The writer focuses on ethical issues, asking a fundamental ethical question “How should a person live?” The texts are possible worlds that allow to show the tension of people’s lives that arise from the possibility of different choices. Essential dichotomies are between resistance and adaptation and between fidelity and betrayal. The writer looks closely at both the problems of social life and the family situation. The works reflect the erosion of humanity and the denial of values.