Dėl (ne)tinkamo aptarnavimo

LTStraipsnyje nagrinėjamas lietuvių kalbos junginių, kuriuose vartojamas veiksmažodis aptarnauti ar jo vediniai, taisyklingumo klausimas. Aptariamà semantinė šių žodžių struktūra ir nevienoda jos interpretacija lietuvių kalbos žodynuose. Remiantis iš „Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno“ ir kitų šaltinių surinkta skirtingų funkcinių stilių medžiaga bei atliktos apklausos duomenimis, parodoma, kokia yra realioji dabartinė veiksmažodžio aptarnauti (daiktavardžio aptarnavimas) vartosena, taisyklingumo požiūriu analizuojami surinkti pavyzdžiai, dėmesio skiriama probleminiams vartosenos atvejams, kurių interpretacijai reikia platesnės analizės. Tyrimu parodoma, kodėl dalis junginių, kuriuos kalbos vartotojai paprastai laiko netaisyklingais, atitinka kalbos normos reikalavimus ir pagal kokius požymius galima greičiausiai atriboti taisyklingus pavyzdžius nuo netaisyklingųjų.

ENThis article analyzes the question of the correct use of the phrases for the verb aptarnauti or the forms of this verb. The article discusses the semantic structure of these words and their disparate interpretation in the dictionaries of Lithuanian language. The data is collected from the Corpus of Modern Lithuanian Language, the sources of various functional styles, and the survey shows the real usage of the verb aptarnauti (and the noun aptarnavimas). The correctness of the usage of the examples is analyzed and special attention is given to some problematic cases that require more detailed analysis. This research indicates that some of the phrases, which users view as incorrect, comply with the language norm and specifically describe the characteristics that can help distinguish correct phrases from incorrect phrases.