Šiaurės aukštaičių daugiabalsė vokalinė ir instrumentinė muzika: sąveika bei ištakos

LTLietuvių vokalinė ir instrumentinė etnomuzika yra susilaukusi nemenko tyrinėtojų dėmesio. Šito negalėtume pasakyti apie šių liaudies muzikos rūšių paplitimo bei jų repertuaro gretinimą. Juk vokalinė ir instrumentinė etnomuzika yra glaudžiai tarpusavyje susijusios, kaip yra susiję visi etnokultūros reiškiniai. Štai muzikos instrumentais buvo grojamos dainų melodijos, o patys seniausieji vokalinės etnomuzikos klodai, pvz., piemenų šūksniai, glaudžiai siejasi su instrumentinėmis signalinėmis melodijomis. Tad pažvelkime, ką gali atskleisti vokalinės ir instrumentinės muzikos paplitimo bei jų repertuarų sugretinimas. Šiame straipsnyje bandysime gretinti gana savito šiaurės aukštaičių ploto vokalinę ir instrumentinę etnomuziką, nustatant jų sutapimus ir skirtumus. Mat čia persipina du skirtingi daugiabalsiai etnomuzikos stiliai .Tyrimų plotas apima Rokiškio, Biržų, Pasvalio, Joniškio rajonus ir gretimų rajonų pakraščius, kur užrašyta savičiausių polifoninių ir homofoninių dainų, instrumentinės muzikos ir kur paplitę kolektyviniai etniniai pučiamieji instrumentai bei senosios kanklės. Lyginti gana nelengva, nes daugelyje darbų etnomuzikos rūšių plotai nusakomi dažniausiai žodžiais, o leidinių, kur pateikti žemėlapiai, yra nedaug. Geografinis kartografavimas kaip tik įgalintų vaizdžiau bei kompaktiškiau pateikti surinktus duomenis, leistų greičiau pastebėti ne tik reiškinių sutapimus ir skirtumus, bet ir atsekti jų istorinę raidą (p. 43).