Našlaitės vestuvių apeiginės dainos

LTVestuvių bei su jomis susijusios tautosakos tyrinėjimų gausu, o žinių apie netradicines, t.y. našlaičių vestuves, tėra mažai. Publikuotuose vestuvių aprašuose vieną kitą pastabą pateikia suomių rašytoja M. Talvio bei J. Micevičius. Kiek daugiau pastabų yra V. Krėvės-Mickevičiaus Dzūkų vestuvių aprašyme. Lietuvių liaudies dainų tyrinėjimuose analizuota viena kita ištekančiai našlaitei skirta vestuvinė daina. [...]. Kaimyninių tautų tautosakos tyrinėtojai našlaičių vestuvių analizei skiria didelį dėmesį. Latvių ir baltarusių dainynuose našlaičių vestuvinės dainos telkiamos į atskirus skyrius su įžanginiais straipsniais, tuo tarpu lietuvių panašaus pobūdžio leidiniuose šios dainos išbarstytos net po atskirus tomus. Remdamiesi negausia lietuviškų tyrinėtojų medžiaga bei kitų tautų mokslininkų publikacijomis, galime įžvelgti našlaičių vestuvių apeigų išskirtinumą ir svarbą kaimo žmogaus ritualinėje magijoje. Našlaičių statusas kaimo bendruomenėje buvo žemesnis, nes jie neturėjo užtarėjų ir buvo neturtingi. Pagal įsigalėjusius papročius vedybų partnerio pasirinkimą bei padėtį būsimoje šeimoje lėmė dalies ("pasogos") dydis. O našlaitei, dažniausiai tarnaujančiai pas svetimus žmones, niekas nekraudavo kraičio, neskyrė dalies. Pamotė ir patėvis taip pat dėl podukros nepersistengdavo. Vienintelė geresnės ateities viltis jai likdavo nepriekaištingai atliktos apeigos, kurių ritualinė prasmė turi lemti šviesesnį gyvenimą. Tos apeigos dėl minėtų savybių išlaikė seniausius liaudies pasaulėžiūros elementus, kurie atsispindi dainose (p. 60).