LTSvarbiausia daugelio šienapjūtės dainų žymė, parodanti jų žanrinę priklausomybę, yra priedainis, išsiskiriantis nuolat kartojamu šūksniu valioj. Tai lėmė, kad šį priedainį turinčios dainos pradėta vadinti valiavimais'. Priedainis sudaro tų dainų šerdį, formuoja jų melodijos pobūdį. Plati jo vartojimo geografija. Jis lietuvių dainų tradicijoje labai varijuoja, yra išryškėję keli jo struktūriniai modeliai. Šiame straipsnyje valiavimai klasifikuojami ir aptariami melodijų struktūros požiūriu. Kai kuriuose valiavimuose priedainį sudaro tik kelissyk pakartotas pagrindinis garsažodis valioj. Tačiau daugelyje - tai ištisas, pavadinkime taip, išval ¡avimas™, kurį sudaro nuolat kartojamo valioj ar jo varianto junginys su kitais žodžiais, pvz.: "valios mano dalgelis, valios, valios", "oliai mano dalgeli, oliai, oliai", "Valio, valio, pjovėjėliai, valio", "valioj, grėblali, valioj, valioj, valioj mana šiengrėbėli, valioj, valioj", "valioj, pievela, valioj, valioj", "olia pieva uliava" ir daug kitų (p. 69).