Lietuvių liaudies pasakų dainuojamieji intarpai

LTPasakos, gimusios senais istorijos prieblandos laikais, yra tarsi marga turtinga skrynia, kurioje kiekvienas laiko tarpas klojo savo sluoksnį. Dabar pasakomis vadinami įvairios kilmės kūriniai, vieni kilę iš senųjų mitų, kiti - vėlyvi anekdotiški pasakojimai. Lietuviškoje pasakų skrynioje yra labai daug įvairių tipų ir įvairiai atliekamų pasakų. Daugiausia pasakų dabar yra tik sekamos, o ištisai dainuojamų pasakų išlikę labai mažai. Tačiau yra didelė pasakų grupė, kurių vienos dalys yra sekamos, kitos dainuojamos. Tai pasakos su dainuojamaisiais intarpais. Šių pasakų kilmė ir tematika įvairi: yra nepaprastai senų stebuklinių pasakų, sietinų su senaisiais mitais, ir gyvulinių, sietinų su senaisiais kultais, formulinių, taip pat buitinių pasakų. Dainuojamieji intarpai ryškiai išsiskiria iš sekamosios pasakų kalbos, jais pabrėžiamos svarbesnės pasakos siužeto grandys, pasakomi užkeikimai, maginės formulės. Dainavimas tarytum stabdo ir sureikšmina šiuos pasakos momentus. Šiame darbe analizuojamos pasakų dainuojamųjų intarpų melodijos. Trumpai išdėstoma intarpų melodijų klasifikacija, kuri įgalina juos lyginti visų kitų intarpų fone, leidžia tirti regioninius savitumus ir padeda atskleisti būdingus archaiškumo požymius. Intarpų dainavimas yra neabejotinai labai sena tradicija, bet ne visada sutampa pasakos ir intarpo amžius. Todėl tokia analizė būtina pasakos senumui įvertinti, suvokti šio tipo pasakų prasminę vienovę. Pavyzdžiai imami iš keturių leidinių, kuriuose yra didžioji dalis visų skelbtų lietuviškų pasakų su dainuojamaisiais intarpais kartu su melodijomis (p. 80).