LTStraipsnyje nagrinėjama lietuviško žodžio „krienas“ etimologija. Teigiama, kad baltų kalbų leksika yra turtinga archaizmų. Vis dėlto seniausi iš indoeuropietiškųjų sanklodų paveldėti žodžiai rašytinės šių kalbų tradicijos užuomazgoje jau buvo suprantami kaip nykstantis palikimas. Tad etimologijos tyrimai veda į priešistorę, kurioje žodžių jungtis nustatyti sudėtinga ir jos visada yra labai trapios. Archaizmai turi didelę vertė lyginamiesiems kalbų tyrimams, tačiau jų raida ne visada vertinama tinkamai – kyla pagundų juos analizuoti tiesioginių ištakų ieškant indoeuropiečių prokalbėje, neatsižvelgiant į daugelį kalbos evoliucijos etapų, kurie juos skiria. Straipsnyje siūloma ištirti vieną iš archaizmų – senąjį lietuvišką žodį krienas, kuris reiškė „nuotakos kraitį“. Darbe dėmesys sutelkiamas ne į jo pradinę kilmę, kuri yra pakankamai gerai žinoma, bet į priešistorę, kurios tam tikri aspektai skatina mokslines diskusijos. Straipsnyje siekiama parodyti, kad norėdami rekonstruoti lietuviškų „krienų“ priešistorę, negalime baltiškojo žodžio tiesiog perkelti į indoeuropiečių prokalbę. Ši procedūra būtų anachronistinė ir atskleistų radikalią etimologiją, kuri mažai rūpinasi tikrąja žodžių istorija. Autoriaus požiūriu, krieno atitikmens leksema indoeuropiečių prokalbėje niekada neegzistavo. Priešingai, lyginant slavų ir kitų indoeuropiečių kalbų duomenis, galima pastebėti, kad baltiškasis žodis „krienai“ galėjo susiformuoti kaip senosios indoeuropietiškos formos substitutas.