Une correspondance irano-slave en novgorodien

LTSenovės Naugardo dialekto vietą žinomų slavų kalbų grupėje leidžia apibrėžti kalbinės, fonologinės, gramatinės ir leksinės jos savybės, kurias išsaugojo ant beržo tošies parašyti metraščiai. Nors daugeliu atvejų žinios nėra išsamios, pastaraisiais metais tošies iššifravimo srityje padaryta pažanga (išskirtini A. A. Zaliznyako darbai) pateikia naujų duomenų, liudijančių apie archaizmus, kurie iki tol nebuvo aptikti slavų kalboje. Naugardo dialekto paplitimas ankstyvajame slavų kalbos vystymosi etape gali būti siejamas su specifinėmis ypatybėmis, kurios nebūdingos kitoms kalboms. Pasitelkiant priešistorinio dialekto tyrimus, galima teigti, kad jam būdinga: a) antrosios palatalizacijos nebuvimas; b) „m“ palatalizacija (minkštinimas); c) vyriškos giminės vardininko genezė su galūne -e. Kiti požymiai taip pat pagrindžia Naugardo dialekto senumą. Bene reikšmingiausias pavyzdys – veiksmažodžio „kriti“ (pirkti) konjugacija, pasižyminti archajiška linksnių struktūra, kuri itin svarbi rekonstruojant indoeuropietiškojo veiksmažodžio „pirkti“ šaknį. Dialekto raidos tyrimai susiję ir su gramatikos problemomis. Straipsnio tikslas – aptarti naujus duomenis, kurie daugiau susijęs su leksika. Darbas pagrįstas lyginamąja analize, atkleidžiančia Novgorodo dialekto ir iraniečių kalbos sąveikas, kurios susiję tiek su indoeuropiečių, tiek su slavų kalbų dialektologija. Pagrindinis tyrimo objektas – naugardiečių žodis „namǔ“.Reikšminiai žodžiai: 12th century; Baltų kalbos; Didžiojo Naugardo miesto rusų kalbos dialektas; Didžiojo Naugardo tošies rašto ir teisės dokumentai; Iranėnų kalbos; Leksika; Seniausi indoeuropiečių kalbų santykiai; Slavų kalbos; Tindoeuropeistika; Tyrimo kontekstas; 12th century; Ancient interrelations of IE languages; Baltic; Greater Novgorod's birch bark manuscripts and legal documents; Indo-European studies; Iranian; Lexis; Research context; Russian dialect of Greater Novgorod; Slavic.