Atpažintieji gyvenimo ir kūrybos ženklai

LTRecenzijoje aptariama Valdemaro Kukulo monografija „Pauliaus Širvio gyvenimas ir kūryba: Ženklai ir pražvalgos“, kurią 2013 m. išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Knyga – pirmasis bandymas išsamiau apžvelgti, patyrinėti žymaus lietuvių poeto gyvenimo ir kūrybos sąsajas. Skaitytojui pateikiama 14 skyrių, į kuriuos autorius chronologiškai suskirsto Pauliaus Širvio gyvenimo ir kūrybos kelią. Pradedama nuo bendrųjų, pamatinių įžvalgų – paminimas poeto kūrybos aktyvą sudarančių keliasdešimties eilėraščių fenomenas ir jį supantis gausybės variantų kontekstas; atkreipiamas dėmesys į Širvio kartos, jo kūrybinių bendražygių – Juozo Macevičiaus, Antano Jonyno, Kosto Kubilinsko – poezijos ypatybes; sudėliojama tam tikra gyvenimo ir kūrybos etapų ekspozicija. Vėlesniuose skyriuose imamasi išskleisti konkrečius Širvio gyvenimo ir kūrybinės veiklos epizodus. Kai analizuojami konkretesni eilėraščiai, vėl grįžtama prie konkrečių biografinių detalių. Daug kalbama apie publicistinio žodžio ir poezijos dermę. Lemties, likimo, tam tikro aplinkybių determinizmo apmąstymai ir su tuo susijusios sąvokos monografijoje atsikartoja nuolat. Siūloma žiūros į Širvio gyvenimą ir kūrybą trajektorija neatsiejama ir nuo tam tikrų psichologinių sąvokų. Kadangi autorius nebeturėjo galimybės pats baigti knygos, leidėjams ir sudarytojai teko nelengva užduotis – sukurti pabaigą. Simbolinis sprendimas kaip paskutinį skyrių įdėti taip pat nebaigtą, dar gerokai iki knygos kūrimo Širvio jubiliejui rašytą ir niekur nepublikuotą tekstą apie paskutiniąją jo lyrikos knygą pasiteisina.