Asmeninė poezijos istorija

LTPaskutinė Algio Kalėdos knyga nėra nei tradicinė monografija, įkalinanti tyrinėjamą autorių tradicinės struktūros – „gyvenimas ir kūryba“ – rėmuose, nei įprastinė kūrybos studija, kurioje nuošaliau paliekama autoriaus biografija ir koncentruojamasi į išsamią ar aspektinę kūrybos analizę. Skirta Kornelijaus Platelio kūrybai, kuri, regis, netelpa nė į vieną lietuvių poezijos paradigmą, knyga jau pavadinimu nurodo dvi tyrimo kryptis: Platelio poetinio pasaulio koordinatės (tarp Dioniso ir Apolono – tokia yra pavadinimo paantraštė) ir kūrybos kontekstai (knygos pagrindas). Tokia pavadinimo struktūra rodytų, kad bus derinami šiedu tyrimo aspektai, tačiau kontekstai turėtų tapti analizės centru. Knyga visiškai patvirtina šią hipotezę ir pasiūlo lietuvių literatūrologijoje iki šiol beveik nebūtą šiuolaikinės poezijos tyrimo aspektą bei monografijos, skirtos vieno autoriaus kūrybai, formą. Kontekstai, ir lietuvių ar pasaulinės kultūros, ir gyvenimo, ir socialiniai, be abejo, yra svarbi literatūros tyrimų dalis, tačiau daugeliu atvejų jie suvokiami ir pateikiami kaip priedas prie kūrybos, kaip galimybė paaiškinti tam tikrų temų ar motyvų kilmę ar teksto genezę. Intertekstinės analizės atveju kontekstas ima veikti kaip teksto dalis, rekonstruojamas teksto ir kultūros, įsikūnijusios kitame tekste, dialogas. Abu šios kontekstinės analizės atvejus Kalėdos knygoje aptiksime, bet ne jie yra pagrindiniai. Kontekstas ar kontekstai čia suvokiami kaip kultūrinė terpė, ir formavusi autorių bei jo kūrybą, „nusėdusi“ į tekstų vaizdiniją bei struktūrą, ir nuolatinis dialogo partneris, ir integrali poetinio pasaulio dalis [p. 153].